Seeking Alpha

Nojus'  Instablog

Nojus
Send Message
Trade-investor
My company:
Investing Ideas
My blog:
Investing Ideas
View Nojus' Instablogs on:
  • 2015 M. Balandžio 28 D. Biržos Apžvalga

    Antradienis Baltijos rinkose pažymėtas santūrumo ženklu. Apyvartos nedidelės, akcijų kainų pokyčiai kuklūs. Visas dėmesys sutelktas į Estijos likvidžiausias akcijas Olympic Entertainment Group ir Tallink Grupp.
    Vilniuje Šiaulių bankas tampa likvidžiausia akcija. Kol kas kitų variantų ne tiek ir daug. Po TEO LT pasitraukimo iš flagmano pozicijų, Šiaulių banko akcijos yra vienos iš realių pretendenčių „flagmanauti".


    1 pav. AB „Klaipėdos nafta" informuoja, kad 2015 m. balandžio 24 d. Bendrovė paskelbė kasmetinę suskystintų gamtinių dujų terminalo pajėgumų skirstymo procedūrą ir kvietimą potencialiems SGD terminalo naudotojams teikti prašymus suteikti SGD terminalo pajėgumus ateinantiems dujų metams, truksiantiems nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 metų spalio 1 d.. Kvietimo tekstas yra pateikiamas kartu su šiuo esminiu pranešimu (Priedas Nr. 1), taip pat skelbiamas adresu: sgd.lt.
    Bendrovė pajėgumus skirsto pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - VKEKK) bei Bendrovės valdybos suderintas, patvirtintas ir viešai paskelbtas SGD terminalo naudojimo taisykles (toliau - Taisyklės). Apie dabar galiojančios Taisyklių redakcijos suderinimą su VKEKK ir Bendrovės valdybos Taisyklių pagrindinių sąlygų patvirtinimą Bendrovė pranešė atitinkamai skelbdama esminį įvykį 2014 m. rugsėjo 30 d. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu yra parengta ir VKEKK viešai konsultacijai paskelbta nauja Taisyklių redakcija, kurią galima rasti Seimo teisės aktų duomenų bazėje.
    SGD terminalo pajėgumų skirstymo metu bus skirstomi pagrindiniai SGD išdujinimo pajėgumai, sezoniniai SGD išdujinimo pajėgumai ir sezoniniai SGD perkrovos pajėgumai, kurie įsigaliojus naujai Taisyklių redakcijai bus atitinkamai traktuojami kaip SGD išdujinimo pajėgumai ir SGD perkrovos pajėgumai. Bendras skirstomų SGD terminalo pajėgumų dydis siekia 1,45 mlrd. nm3 per metus, o tai sudaro 2,5 mln. m3 SGD per metus, esant norminėms sąlygoms: degimo/matavimo temperatūra - 25/0 °C, slėgis - 1,01325 bar. Pradėjus veikti magistralinio dujotiekio naujajai jungčiai Klaipėda - Kuršėnai bus panaikinti SGD terminalo išdujinimo pajėgumų apribojimai. Bendrovė nuolat skelbs ir atnaujins savo interneto svetainėje informaciją apie laisvus SGD terminalo pajėgumus, kuriuos bus galima įsigyti ir einamaisiais dujų metais.
    SGD terminalo potencialių naudotojų prašymus Bendrovė priima iki 2015 m. gegužės mėn. 25 d. 16:00 val., o sutartys su naudotojais bus pasirašytos ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 7 d.

    Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimą pavesti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Bendrovės akcijų valdytojai, užtikrinti, kad jos įgaliotas atstovas visuotiniame akcininkų susirinkime siūlytų mažinti dividendams skiriamą bendrovės 2014 metų paskirstytinojo pelno dalį iki 1 proc. ir už tai balsuotų.
    Siūlomas skirti dividendų dydis vienai akcijai yra 0,0008397933 lito (arba 0,0002432210 euro). Atitinkamai, bendra Bendrovės akcininkams numatyta skirti dividendų suma siektų 319.631 litų (arba 92.571 eurų).
    Sprendimą skirti 1 proc. paskirstytinojo pelno dalį dividendams turi priimti 2015 m. balandžio 30 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimu „Dėl AB „Klaipėdos nafta" 2014 m. pelno (nuostolių) paskirstymo".
    Pildymosi signalas @0.400.


    2 pav. Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija", UAB valdoma elektros skirstymo Bendrovė LESTO pernai didino investicijas į tinklą ir gerino veiklos efektyvumo rodiklius. Balandžio 27 d. visuotiniame LESTO akcininkų susirinkime patvirtintas 2014 metų Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys, konsoliduotas metinis pranešimas bei nepriklausomo auditoriaus išvada.
    LESTO generalinis direktorius Aidas Ignatavičius teigia, jog 2014 metų veiklos rezultatai - tai tvirtas žingsnis į priekį po to, kai pernai buvo patvirtinta 2014-2020 metų veiklos strategija.
    „Užtikrindami mažesnes elektros energijos kainas vartotojams, pernai pagerinome daugybę veiklos rezultatų - didesnės investicijos į tinklą gerino paslaugų kokybę, o tobulesni veiklos procesai leido sutrumpinti elektros įvedimo trukmę naujiems vartotojams. Mūsų pastangas užtikrinti klientų interesus ir didinti jiems sukuriamą pridėtinę vertę įrodo ir išlaikytas aukštas klientų pasitenkinimo lygis", - sako LESTO vadovas.
    2014 metais LESTO investavo 350,2 mln. litų (101,4 mln. eurų) - 17,3 proc. daugiau nei 2013 metais. Bendrovė 177,7 mln. litų (51,5 mln. eurų) investavo į skirstomojo tinklo atnaujinimą ir modernizavimą, dar 172,5 mln. litų (50 mln. eurų) investuota į tinklo plėtrą.
    LESTO grupė pernai uždirbo 466,297 mln. litų (135,049 mln. eurų) pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) - tai 1,2 proc. daugiau nei 2013 metais. EBITDA marža palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 1,35 proc. punkto iki 20,3 procento.
    Grupės veiklos sąnaudos, neįskaitant elektros energijos ir susijusių paslaugų įsigijimo, pernai buvo 308,141 mln. litų (89,2 mln. eurų) - 3,5 proc. mažesnės nei 2013 metais. Grupės veiklos sąnaudos mažėjo dėl mažesnių darbo užmokesčio ir kitų veiklos sąnaudų.
    Įvertinus ilgalaikio materialiojo turto vertinimo rezultatus 2014 metų LESTO grupės konsoliduotas grynasis nuostolis siekė 565,5 mln. litų (163,8 mln. eurų). Tai vienkartinis neigiamas efektas, tačiau tai leis tiksliau vertinti bendrovės veiklos rezultatus. 2013-aisiais LESTO grupės grynasis konsoliduotas pelnas buvo 47,6 mln. litų (13,8 mln. eurų).
    LESTO grupės turtas 2014 m. pabaigoje sudarė 2,943 mlrd. litų (852,4 mln. eurų), 90,8 proc. viso turto sudarė ilgalaikis turtas.
    Elektros energijos įsigijimo ir susijusių paslaugų sąnaudos per metus sumažėjo 9,2 proc. iki 1,515 mlrd. litų (438,8 mln. eurų). Tam didžiausią įtaką turėjo mažesnės viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (OTCPK:VIAP) ir elektros energijos perdavimo ir sisteminių paslaugų kainos. Be to, pernai mažiau elektros energijos įsigijusi iš remiamų termofikacinių jėgainių LESTO prisidėjo prie VIAP lėšų taupymo.
    „Mūsų veiksmai padės užtikrinti palankesnes elektros kainas vartotojams ateityje, nes šie sutaupymai bus įvertinti skaičiuojant 2016 metų VIAP kainą. VIAP lėšų poreikis šių jėgainių rėmimui 2014 metais buvo apie 97 mln. litų (28 mln. eurų) mažesnis nei 2013 metais", - teigia A. Ignatavičius.
    LESTO įmonių grupės pajamos 2014 metais siekė 2,297 mlrd. litų (665,3 mln. eurų) - jos buvo 5,5 proc. mažesnės nei 2013 metais. Tam įtakos turėjo mažesnės elektros energijos kainos. Pernai LESTO klientams persiuntė 8,394 mlrd. kWh elektros energijos - 2,3 proc. daugiau nei 2013 metais. Iš viso persiųsto kiekio elektros energijos pardavimai siekė 38,4 proc., likusiems vartotojams LESTO teikė tik persiuntimo paslaugą.
    2014 metais vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) su stichinių reiškinių („force majeure" ) įtaka vienam vartotojui siekė 144,04 minutės, kai 2013 metais ji siekė 153,94 minutės. Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius, įskaitant gamtos reiškinių įtaką, vienam vartotojui (SAIFI) palyginamuoju laiku sumažėjo nuo 1,43 iki 1,29 karto.
    LESTO akcijos kotiruojamos „Nasdaq Omx" Oficialiajame prekybos sąraše. Valstybės valdoma „Lietuvos energija", UAB valdo 94,39 proc. LESTO akcijų, likusios bendrovės akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje.
    2014 metais LESTO pripažinta viena geriausių ryšių su investuotojais bendrovių Baltijos šalyse.

    Vadovaujantis AB LESTO valdybos sprendimu, 2015 m. balandžio 27 d. AB LESTO ir „Lietuvos energija", UAB (kodas 301844044) sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Šia akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi AB LESTO perleido „Lietuvos energija", UAB AB LESTO nuosavybės teise priklausančias NT Valdos, UAB (kodas 300634954) akcijas, kurios sudaro 57,30 proc. NT Valdos, UAB įstatinio kapitalo.
    NT Valdos, UAB akcijos parduotos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą akcijų paketo rinkos vertę - 41 176 000 EUR.
    NT Valdos, UAB teikia nekilnojamojo turto ir transporto nuomos paslaugas visoje Lietuvoje.
    Pirkimo signalas @1.01.


    3 pav. „Lietuvos energijos gamyba", AB informuoja, kad, vadovaudamasi Bendrovės valdybos sprendimu, Bendrovė 2015 m. balandžio 27 d. sudarė jos valdomų NT Valdos, UAB (kodas 300634954), akcijų pirkimo - pardavimo sutartį su savo patronuojančia bendrove „Lietuvos energija", UAB (kodas 301844044).
    Pagal šią sutartį Bendrovė pardavė „Lietuvos energija", UAB, 1 232 897 (vieną milijoną du šimtus trisdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt septynias) paprastąsias vardines NT Valdos, UAB, akcijas, bendrai sudarančias 41,73 proc. NT Valdos, UAB, įstatinio kapitalo.
    NT Valdos, UAB, akcijos parduotos už nepriklausomų turto vertintojų nustatytą akcijų rinkos vertę - 29 987 000 EUR.
    Bendrovė šiuo metu valdo 23,44 proc. UAB „Geoterma", 20 proc. UAB Technologijų ir inovacijų centras akcijų bei 15 proc. UAB Verslo aptarnavimo centras akcijų.

    4 pav. Olympic Entertainment Group 1Q pajamos buvo 12.4% didesnės. Grynasis pelnas pasiekė 5.5 mln. eurų.
    Pildymosi signalas lieka @2.03.


    5 pav. 2015 metų 3 mėnesių AB „INVL Baltic Farmland" įmonių grupės neaudituotas konsoliduotas grynasis pelnas ir AB „INVL Baltic Farmland" akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekia 116 tūkst. eurų.
    Bendrovė įsteigta 2014 m. balandžio 29 d., todėl palyginamųjų duomenų nėra.
    Papildoma informacija:
    Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovė „INVL Baltic Farmland" pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 121 tūkst. eurų pajamų ir uždirbo 116 tūkst. eurų grynojo pelno. „INVL Baltic Farmland" įsteigta 2014 m. balandį, todėl palyginamųjų duomenų nėra.
    2015 m. pirmojo ketvirčio „INVL Baltic Farmland" pajamos sudaro 26,9 proc. prognozuoto 2015 metų rezultato (450 tūkst. eurų), o grynasis pelnas - 44,6 proc. prognozuoto visų 2015-ųjų pelno (260 tūkst. eurų). Geresnius nei planuota rezultatus lėmė mažesnės nei įprastai administracinės sąnaudos bei 24 tūkst. eurų anksčiau nurašytų pirkėjų skolų susigrąžinimas.
    „Šiuo metu jau deramės dėl 2016 metų nuomos sąlygų - klientams siūlome ilgalaikes nuomos sutartis. „INVL Baltic Farmland" žemės yra derlingiausiose Lietuvos vietose, žemės pirkimui galioja apribojimai, todėl jaučiame didelį ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių susidomėjimą", - sakė „INVL Baltic Farmland" antrinių įmonių direktorė Kristina Urbonienė.
    Pasak jos, šilta žiema leidžia tikėtis, kad 2015 m. grūdų derlius Lietuvoje bus rekordinis, todėl žemės nuomos paklausa turėtų augti ir toliau.
    NASDAQ Vilnius biržoje listinguojamos „INVL Baltic Farmland" antrinės įmonės valdo 3 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, kuri nuomojama žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams. „INVL Baltic Farmland" nuosavas kapitalas 2015 m. kovo pabaigoje siekė 9,848 mln. eurų, arba 2,99 euro akcijai.
    „INVL Baltic Farmland" balandį išmokėjo 197 tūkst. eurų dividendų, arba po 0,06 euro akcijai.


    6 pav. Nuo 1907 m. veikianti vienintelė Lietuvoje Obelių spirito varykla, priklausanti bendrovei „Vilniaus degtinė", sulaukė naujų - 3,1 mln. eurų vertės investicijų. Už jas varykloje bus atlikti modernizavimo darbai, kurie padidins įmonės gamybinius pajėgumus 1,5 karto ir leis pagaminti iki 27 tūkst. litrų spirito per dieną. 12 mėnesių truksiantys modernizavimo darbai užtikrins ne tik spirito distiliavimą, bet ir sudarys sąlygas jį rektifikuoti bei panaudoti atsinaujinančią energiją. Investicijos į šį projektą vienai didžiausių stipriųjų gėrimų gamintojų atsipirks per 3 metus.
    Bendrovė „Vilniaus degtinė" Obelių spirito varyklos modernizavimo darbus suskirstė į du etapus. Pirmasis etapas - bioreaktoriaus įrengimas elektrai gaminti - jau įgyvendintas. Tuo metu antruoju etapu bus įrengta spirito rektifikacijos įranga ir biokuro katilas.
    „Pirmasis spirito varyklos modernizavimo etapas įvyko prieš trejus metus. Tuomet įsirengėme biodujų jėgainę ir pradėjome gaminti elektrą. Dabartinį etapą galime vadinti antruoju bei pagrindiniu modernizacijos etapu, kuris sumažins gamybos kaštus bei 50 proc. padidins gamybinius pajėgumus. Įgyvendinus naująjį projektą, šiluminės energijos išgavimui nebebus deginamas mazutas: energijos poreikiui patenkinti bus naudojami tik atsinaujinantys energijos šaltiniai. Taip pat, turint vienintelę Lietuvoje nuosavą spirito varyklą, galima tęsti lietuviškas degtindarystės tradicijas - tai leis mums kontroliuoti visą gamybos procesą nuo grūdo iki galutinio produkto, o nebūti vien tik išpilstytojais", - teigia Juozas Daunys, bendrovės „Vilniaus degtinė" generalinis direktorius.
    Bendrovė modernizuos distiliacijos įrangą, įrengs šiuolaikinę rektifikacijos liniją. Įmonei tai leis vietoje reguliuoti visus gamybos parametrus, automatizuoti procesus. Kaip sudėtingiausią spirito varyklos modernizavimo procesą J. Daunys įvardina spirito rektifikacijos įrengimo linijos dalį. Rektifikacija, anot J. Daunio, yra svarbus degtinės gamybos procesas, kurio metu spiritas yra išvalomas bei išgryninamas - jos metu iš spirito šalinamos tokios priemaišos kaip esteriai, aukštieji alkoholiai, aldehidai, metanolis. Tai yra sudėtingas procesas, nes visos priemaišos pašalinamos prie skirtingų sąlygų ar temperatūrų, todėl svarbu teisingai sureguliuoti šį procesą.
    Tuo metu pačios Obelių spirito varyklos direktorius Povilas Stumbrys pabrėžia, kad naujos investicijos šiai Lietuvos varyklai leis išsiskirti ne tik kaip vienai seniausių Baltijos regiono varyklų, bet ir kaip varyklai, naudojančiai atsinaujinančius energijos išteklius.
    „Investicijos mums leis taupyti energetinius išteklius bei naudoti atsinaujinančią energiją, o tai - didelis pranašumas. Dedame visas pastangas tam, kad išlaikytume vienintelę dar tebeveikiančią spirito varyklą Lietuvoje, nes atlikdami visus gamybos procesus Lietuvoje, galėsime laikyti save tikraisiais Lietuviškos degtinės gamybos tradicijų tęsėjais. Taip pat Obeliai yra viena seniausių spirito varyklų visame Baltijos regione, o dabar šios varyklos pagrindinis išskirtinumas bus tai, kad joje spirito gamybai naudojama atsinaujinanti energija", - sako P. Stumbrys.


    7 pav. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid" teikia paraišką Europos infrastruktūros tinklų priemonės „Connecting Europe Facility" (NYSEMKT:CEF) fondui dėl dalinio elektros jungties su Lenkija „LitPol Link" finansavimo.
    CEF programos lėšomis finansuojami bendro Europos sąjungos (NYSE:ES) intereso energetikos, telekomunikacijų ir susisiekimo infrastruktūros projektai. Pagal CEF reglamentą, projekto vystytojas „Litgrid" 2014 metais kreipėsi į naudas, įgyvendinus šį projektą, gausiančias šalis (Švediją, Norvegiją ir Vokietiją) taip pat į nepriklausomų Europos energetikos sektoriaus reguliatorių agentūrą (ACER) dėl dalinio projekto kaštų kompensavimo.
    Atlikdami nepriklausomą kaštų ir naudų įvertinimą ACER pirmą kartą monetizavo Lietuvos elektros sistemos patikimumo kainą ir konstatavo, kad dėl „LitPol Link" projekto Lietuvos patiriamos naudos viršija investicijas. Vertinant šių investicijų poveikį elektros perdavimo tarifui, ACER skaičiavimais be ES paramos, perdavimo tarifo įtaka per ateinančius 25 metus gali svyruoti nuo 18 iki 38 procentų, lyginant su 2015 metais.
    „Toks projektas kaip „LitPol Link" - didžiulė investicija bet kuriam operatoriui. Sėkmingą elektros jungties su Lenkija projekto darbų pabaigą užtikrins bendrovės „Litgrid" nuosavos ir skolintos lėšos. Tuo pačiu siekiame, kad ši didžiulė investicija leistų mažinti įtaką elektros perdavimo tarifui. Dėl dalinio finansavimo į CEF fondą kreipėmės siekdami sumažinti galimą „LitPol Link" projekto kaštų įtaką elektros perdavimo tarifui", - sako Rimantas Busila „Litgrid" valdybos narys ir Finansų departamento direktorius.
    Visa „LitPol Link" projekto vertė - 370 milijonų eurų, jungties kaštus dalijasi Lietuva ir Lenkija. Lietuvai tenkanti kaštų dalis apima investicijas į elektros perdavimo liniją nuo Alytaus iki Lenkijos sienos ir srovės keitiklių stotį prie Alytaus.
    „LitPol Link" jungtis Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemas sujungs pirmą kartą. Projektas yra Baltijos energetikos rinkų sujungimo plano BEMIP dalis, kuriuo siekiama iki 2015 metų sujungti Baltijos jūros regiono valstybių energetikos sistemas ir panaikinti energetiškai izoliuotas salas Europos Sąjungoje.
    Daugiau apie ACER sprendimą - agentūros svetainėje:
    http://www.acer.europa.eu/Official_documents/Acts_of_the_Agency/Pages/Individual-decision.aspx


    8 pav. Skęsta tie Tallink Grupp laivai... Pirkti rizikinga.

    9 pav. Šiaulių banko pildymosi signalas @0.306.

    Apr 28 11:34 AM | Link | Comment!
  • 2015 M. Balandžio 24 D. Biržos Apžvalga

    Prekybinę savaitę Baltijos rinkose investuotojai baigė atsipalaidavę. Gerai padirbėję visą savaitę šiandien nesugeneravo nė pusės milijono eurų apyvartos. Bet išliko optimistiški. Šiandien labiausiai buvo perkamos Rygos biržos akcijos.
    O visą savaitę populiariausios buvo lietuviškos akcijos. OMXV indeksas per savaitę pašoko 0.98%. Mažiausiai investuotojai domėjosi Talino akcijomis.
    Tarp populiariausių yra Šiaulių banko, Pieno žvaigždžių, Lietuvos dujų akcijos. Nemėgstamiausios buvo Dvarčionių keramikos ir Utenos trikotažo akcijos. Nors Dvarčionių keramikos akcijos savaitės eigoje buvo net labai perkamos. Bet nelikvidas yra nelikvidas. Vienas nedidelis pardavimo sandoris padaro akciją labiausiai parduodama.


    1 pav. Įmonių grupė „ALITA", AB (juridinio asmens kodas 302444238), toliau vadinama Bendrove, praneša, kad Bendrovės valdyba 2015 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą skelbti privalomą nekonkurencinį oficialų siūlymą supirkti likusias akcinės bendrovės „ANYKŠČIŲ VYNAS" 577 659 (penkis šimtus septyniasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt devynias) paprastąsias vardines akcijas, kurių ISIN kodas: LT0000112773.
    Aukščiausiai kilusi akcijos kaina per savaitę. Beveik dvigubai.


    2 pav. AB „Vilniaus baldai" 2015 m. sausio - kovo mėn. pardavimai sudarė 16 508 tūkst. EUR, praėjusių metų to paties laikotarpio - 15 325 tūkst. EUR.
    AB „Vilniaus baldai" 2015 m. sausio - kovo mėn. grynasis pelnas siekė 818 tūkst. EUR, praėjusių metų to paties laikotarpio grynasis pelnas siekė 1 589 tūkst. EUR.
    Pelnas neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA) siekė 1 494 tūkst. EUR, prieš metus buvo 2 126 tūkst. EUR.


    3 pav. 2015 metų balandžio 24 dieną AB LESTO per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS) informavo praėjusių metų lapkričio 20 dieną skelbto ilgalaikės 75 mln. eurų paskolos pirkimo dalyvius apie sudarytą eilę ir nustatytą laimėtoją.
    Pirkimo komisijos sprendimu palankiausią pasiūlymą pateikė Pohjola Bank Plc. Paskolos sutartį su pirkimo laimėtoju ketinama pasirašyti, praėjus pagal pirkimo procedūras privalomam 15 dienų pirkimo sutarties pasirašymo atidėjimo terminui.
    Lėšos bus skirtos Bendrovės finansinių įsipareigojimų finansų įstaigoms refinansavimui ir apyvartinėms lėšoms.
    Savaitinis pirkimo signalas @1.03.


    4 pav. AB „INVL Baltic Real Estate" pateikia gautą pranešimą apie vadovų sandorius. Invalda LT pirko 1,024 akcijas.


    5 pav. AB „Žemaitijos pienas" gavo pranešimą apie asmens balsavimo teisių įgijimą. L.Strėlis pardavė 3,413,962 akcijas fondui Esat Capital (NYSE:LUX) Baltic Fund.
    Savaitinis pirkimo signalas @0.701.


    6 pav. Tallinna Vesi pildymosi signalas @15.11.


    7 pav. Pildomės Šiaulių banką, kainai toliau kylant.


    8 pav. City Service pildymosi signalas @1.79.


    9 pav. Pildomės Lietuvos dujas, kainai toliau kylant.


    10 pav. Savaitinis Grigiškių pildymosi signalas @1.19.


    11 pav. Savaitinis Invaldos LT pirkimo signalas @3.19.

    12 pav. Savaitinis Klaipėdos naftos pildymosi signalas @0.407.

    Apr 24 12:28 PM | Link | Comment!
  • 2015 M. Balandžio 23 D. Biržos Apžvalga

    Ketvirtadienį rinkose dirbom aktyviai. Į likvidžiausių akcijų Olimpą sugrįžo Olympicas ir Tallink Grupp. Seniai čia matytos.
    Vilniuje Šiaulių bankas neprarado dar populiarumo, bet akcijų kaina jau nebekilo.
    Neįprastai aktyviai lietuviai kėlė City Service akcijų kainą.
    Talino ir Rygos akcijų kainos šiandien turėjo tendenciją kristi. OMXV indeksas kilo net 0.98%.


    1 pav. Akcinės bendrovės „ANYKŠČIŲ VYNAS" (teisinė forma - akcinė bendrovė, registruotos buveinės adresas Dariaus ir Girėno g. 8 LT-29131 Anykščiai, Lietuvos Respublika, juridinio asmens kodas 254111650, PVM mokėtojo kodas LT541116515, registras Lietuvos juridinių asmenų registras, registro tvarkytoja: Valstybės įmonė Registrų centras, įregistruotas įstatinis kapitalas 5 800 000 EUR (dvidešimt milijonų litų), (toliau Emitentas arba Bendrovė) eiliniame visuotiniame akcininkų surinkime, vykusiame 2015 m. balandžio 22 d., buvo priimtas sprendimas išbraukti Bendrovės akcijas iš vertybinių popierių biržos AB „NASDAQ OMX Vilnius" papildomo prekybos sąrašo ir nebesiūlyti Bendrovės akcijų viešai. Įmonių grupė „ALITA", AB (juridinio asmens kodas 302444238) patvirtinta asmeniu, teiksiančiu oficialų siūlymą supirkti likusias akcinės bendrovės „ANYKŠČIŲ VYNAS" 577 659 (penkis šimtus septyniasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt devynias) paprastąsias vardines akcijas, kurių ISIN kodas: LT0000112773. Už Bendrovės akcijas, kurios bus įgytos oficialaus siūlymo metu, ketinama atsiskaityti pinigais.
    2015 m. kovo 31 d. buvo viešai paskelbtas Bendrovės valdybos pranešimas apie ketinimą išbraukti Bendrovės akcijas iš prekybos reguliuojamoje rinkoje ir akcijų viešo siūlymo nebevykdymo.


    2 pav. Įmonių grupės „ALITA", AB (teisinė forma - akcinė bendrovė, registruotos buveinės adresas Miškininkų g. 17, LT- 62200 Alytus, juridinio asmens kodas 302444238, PVM mokėtojo kodas LT100004934017, registras: Lietuvos juridinių asmenų registras, registro tvarkytoja: Valstybės įmonė Registrų centras, įregistruotas įstatinis kapitalas 5 800 000 EUR (dvidešimt milijonų litų), (toliau Emitentas arba Bendrovė) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2015 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą išbraukti Bendrovės akcijas iš vertybinių popierių biržos AB „NASDAQ OMX Vilnius" papildomo prekybos sąrašo ir nebesiūlyti Bendrovės akcijų viešai. Uždaroji akcinė bendrovė „Mineraliniai vandenys" (juridinio asmens kodas 121702328) patvirtinta asmeniu, teiksiančiu oficialų siūlymą supirkti likusias 132 888 (šimtas trisdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonias) paprastąsias vardines Įmonių grupės „ALITA", AB akcijas, kurių kiekvienos nominalioji vertė - 0,29 EUR (dvidešimt devynios šimtosios euro). Už Emitento akcijas, kurios bus įgytos oficialaus siūlymo metu, ketinama atsiskaityti pinigais.
    2015 m. kovo 31 d. buvo viešai paskelbtas Bendrovės valdybos pranešimas apie ketinimą išbraukti Bendrovės akcijas iš prekybos reguliuojamoje rinkoje ir akcijų viešo siūlymo nebevykdymo.


    3 pav. Olympic Entertainment Group pardavimo signalas @1.97.


    4 pav. Tallink Grupp pozicijoje suveikė pardavimo signalas.


    5 pav. Šiaulių banko pozicijoje suveikė pildymosi signalas, bet susiformavo ir pelno fiksavimo signalas @0.299.


    6 pav. City Service pildymosi signalas @1.79.


    7 pav. Amber Grid pozicijoje suveik4 pildymosi signalas.


    8 pav. Grigiškių pirkimo signalas @1.19.


    9 pav. O tu šventas Nelikvide! Tai kažkam dabar prireikė Dvarčionių keramiką parduoti. O geriausias bid'as tik nusileido.

    10 pav. Klaipėdos naftos pirkimo signalas @0.401.

    Apr 23 11:30 AM | Link | Comment!
Full index of posts »
Latest Followers

StockTalks

More »

Latest Comments


Posts by Themes
Instablogs are Seeking Alpha's free blogging platform customized for finance, with instant set up and exposure to millions of readers interested in the financial markets. Publish your own instablog in minutes.