Seeking Alpha

Nojus'  Instablog

Nojus
Send Message
Trade-investor
My company:
Investing Ideas
My blog:
Investing Ideas
View Nojus' Instablogs on:
  • 2015 M. Vasario 27 D. Biržos Apžvalga

    Savaitę pabaigėm aktyviai ir optimistiškai (priešingai nei visą savaitę) vertindami veiklos rezultatus. Bent jau apie tai sako 26 kilusios akcijų kainos prieš 16 kritusių.
    Dalis rezultatų buvo vertinama jau šios dienos sesijoje. Dar nemaža dalis bus vertinama pirmadienį. Tad rankoves paliekam pasiraitoję.
    Šiandien žaliavo visi indeksai. Išsiskyrė Talino indeksas su 1.57% augimu. Savaitės augimo lyderės vėl estiškos akcijos - 1.37%. OMXV indeksas kilo 0.86%. Rygos akcijos krito.


    1 pav. 2015 m. vasario 26 d. AB „Linas" valdyba patvirtino auditorių netikrintas AB „Linas" 2014 metų dvylikos mėnesių konsoliduotas tarpines finansines ataskaitas, parengtas pagal ES priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
    AB „Linas" 2014 metų pardavimo pajamos sudarė 40,92 mln. litų (11,85 mln. eurų). 2013 metų pardavimo pajamos buvo 39,83 mln. litų (11,54 mln. eurų). Faktinės 2014 metų pardavimo pajamos, palyginus su 2013 metų pajamomis yra 1,09 mln. litų (0,31 mln. eurų) arba 2,7 % didesnės.
    AB „Linas" įmonių grupės 2014 metų pardavimo pajamos sudarė 41,52 mln. litų (12,025 mln. eurų). 2013 metų pardavimo pajamos buvo 40,57 mln. litų (11,75 mln. eurų). Faktinės 2014 metų pardavimo pajamos, palyginus su 2013 metų pajamomis yra 0,95 mln. litų ( 0,275 mln. eurų) arba 2,34 % didesnės.
    AB „Linas" 2014 metų nuostolis prieš apmokestinimą -2,97 mln. litų (0,86 mln. eurų), kai 2013 metų nuostolis prieš apmokestinimą sudarė 2,67 mln. litų (0,77 mln. eurų).
    AB „Linas" įmonių grupės 2014 metų nuostolis prieš apmokestinimą - 2,90 mln. litų (0,84 mln. eurų), kai 2013 metų nuostuolis prieš apmokestinimą sudarė 2,11 mln. litų (0,61 mln. eurų).
    AB „Linas" įmonių grupės eksporto apimtys 2014 metais sudarė 87,5 % produkcijos pardavimų, kai 2013 metais buvo eksportuota 87,8 % produkcijos.
    Akcijas pardavinėjo su padidėjusia apyvarta.


    2 pav. Per 2014 m. dvylika mėn. įmonių grupė, kurią sudaro AB „GRIGIŠKĖS", UAB „Baltwood", AB „Klaipėdos kartonas", PAT „Mena Pak" bei UAB „Klaipėda recycling", pasiekė 343,7 mln. litų (99,5 mln. EUR) konsoliduotą pardavimo apyvartą. Tai yra 14,9 mln. litų (4,3 mln. EUR) arba 4,5 % daugiau nei per 2013 m.
    Per tą patį laikotarpį Bendrovės pardavimai siekė 167,1 mln. litų (48,4 mln. EUR) ir tai yra 18,5 mln. litų (5,4 mln. EUR), arba 12,5 % daugiau nei prieš metus.
    Ataskaitiniu laikotarpiu Grupė uždirbo 25,9 mln. Lt (7,5 mln. EUR) pelno prieš mokesčius ir tai yra 10,9 mln. Lt (3,2 mln. EUR) arba 72,8 % daugiau nei per 2013 m.
    Per 2014 m. Bendrovė uždirbo 12,3 mln. Lt (3,6 mln. EUR) pelno prieš apmokestinimą ir tai yra 5,2 mln. Lt (1,5 mln. EUR) arba 73,2 % daugiau nei per 2013 m.
    Grupės ir Bendrovės EBITDA rodiklis - pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo,- palyginti su 2013 m., augo atitinkamai 28 % ir 22,2 %. T.y., 2014 m. Grupės EBITDA - 55,7 mln. Lt (16,1 mln. EUR), Bendrovės - 27,8 mln. Lt (8,1 mln. EUR).
    AB „GRIGIŠKĖS" valdybos vertinimu 2013 m. gruodžio 20 d. paskelbti prognoziniai 2014 m. AB „GRIGIŠKĖS" ir įmonių grupės finansiniai rezultatai yra pasiekti, taigi, eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bus siūloma už 2014 m. skirti ir išmokėti po beveik 7 lito centus akcijai, kas atitiktų 2 euro centus vienai akcijai.
    Pozicijoje suveikė dieninis pirkimo signalas. Savaitinis pildymosi signalas @1.11.


    3 pav. AB „Panevėžio statybos trestas" (NYSEARCA:PST) grupė neaudituotais preliminariais duomenimis 2014 metais gavo 364,1 mln. litų (105,45 mln. eurų) pajamų , tai yra 23,6 procentais daugiau nei 2013 metais ir patyrė nuostolį prieš apmokestinimą 12,63 mln. litų (3,66 mln. eurų). Reikšmingą neigiamą įtaką rezultatui turėjo Rusijos rublio kurso kritimas, dėl kurio per 2014 metus patirtas grupės finansinės veiklos nuostolis 25,4 mln. litų (7,4 mln. eurų). Iš tipinės veiklos grupė uždirbo 13 mln. litų (3,76 mln. eurų) pelno, tai yra 2,2 karto daugiau lyginant su 5,9 mln. litų ( 1,7 mln. eurų) uždirbtu 2013 metais.
    PST įmonė neaudituotais preliminariais duomenimis uždirbo 5,28 mln. litų (1,53 mln. eurų) pelno prieš mokesčius, tai yra 10 kartų daugiau lyginant su 0,5 mln. litų ( 0,15 mln. eurų ) uždirbtu 2013 metais ir gavo 253 mln. litų (73,3 mln. eurų) pajamų, tai yra 24,7 procentais daugiau nei 2013 metais. Iš statybinės ( tipinės ) veiklos įmonė uždirbo 12,5 mln. litų (3,6 mln. eurų) pelno, kai tuo tarpu 2013 metų statybinės veiklos pelnas buvo tik 0,065 mln. litų (0,018 mln. eurų). Įmonės rezultatui neigiamą įtaką turėjo finansinio turto (Rusijos įmonės ZAO ISK „Baltevromarket" ) įvertinimas - 6,6 mln. litų (1,9 mln. eurų), bei rublio kurso kritimas - 4 mln. litų (1,15 mln. eurų). Be to 2014 metais susigražinta ankščiau įvertinta abejotina skola reikšmingai sumažino veiklos sąnaudas ir teigiamai įtakojo metų rezultatą.


    4 pav. AB GUBERNIJA skelbia valdybos patvirtintą neaudituotą tarpinę finansinę atskaitomybę.
    2014 m. dvylikos mėnesių pajamos sudarė 39,352 mln. Lt (11,397 mln. EUR), sumažėjo 2,26 proc., lyginant su 2013 m. pajamomis - 40,261 mln. Lt (11,660 mln. EUR). 2014 m. EBITDA rodiklis 2,189 mln. Lt (0,634 mln. EUR), lyginant su 2013 m. EBITDA - 2,109 mln. Lt (0,611 mln. EUR), padidėjo 3,79 proc. 2014 m. dvylikos mėnesių nuostolis, neatskaičiavus mokesčių, sudaro 1,341 mln. Lt (0,388 mln. EUR), 2013 m. dvylikos mėnesių nuostolis buvo 1,255 mln. litų (0,363 mln. EUR).
    Nuostolis per ataskaitinį laikotarpį patirtas dėl sumažėjusių eksporto apimčių.
    Nulis reakcijos.


    5 pav. 2014 metų 12 mėnesių AB „INVL Technology" neaudituotas grynasis pelnas siekia 5,1 mln. litų (1,47 mln. EUR).
    Finansinės ataskaitos apima tarpinį finansinį laikotarpį nuo bendrovės įsteigimo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., todėl palyginamųjų duomenų nėra.
    Papildoma informacija:
    INVL Technology" 2014 m. pabaigoje priklausė 65,65 proc. proc. į IT įmones investuojančios AB „BAIP grupė" akcijų. 2015 m. vasarį baigtas AB „INVL Technology" ir AB „BAIP grupė" susijungimo procesas. AB „BAIP grupė" perėmė visas „INVL Technology" teises ir pareigas ir toliau tęsia veiklą „INVL Technology" pavadinimu.
    Pelną lėmė investicijos į BAIP grupę vertės augimas. 2014 m. pabaigoje 100 proc. BAIP grupės akcijų buvo įvertinta 33,5 mln. litų (9,70 mln. EUR), o valdomas 65,65 proc. akcijų paketas - 24,5 mln. litų (7,10 mln. EUR). Vertinimas atliktas palyginamųjų daugiklių metodu, naudojant vidutinį kompanijos vertės (NYSE:EV) ir pelno prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) daugiklį 7,6, gautą vertę koreguojant 10 proc. dėl BAIP grupės dydžio.
    BAIP grupės konsoliduotos pajamos 2014 m. išaugo 14 proc. iki 57,8 mln. litų (16,74 mln. EUR), o EBITDA - 34 proc. iki 5,98 mln. litų (1,73 mln. EUR), grynasis pelnas - 152 proc. iki 3,3 mln. litų (0,96 mln. EUR).
    Didžiausios „INVL Technology" investicijos šiuo metu yra įmonės Lietuvoje, Norvegijoje ir Tanzanijoje: 100 proc. valdoma kritinės IT infrastruktūros paslaugų bendrovė BAIP, „Microsoft" sprendimų ir licencijavimo įmonė „Acena", konsultacinė įmonė „Norway Registers Development" AS kartu su informacinių sistemų kūrimo paslaugų bendrove NRD bei dukterine įmone Tanzanijoje „Norway Registers Development East Africa Ltd" ir specializuota kibernetinės saugos įmonė NRD CS.
    Valdomos įmonės veikia verslo klimato gerinimo reformų srityje, teikia integruotų nacionalinių informacinių sistemų kūrimo, kritinės IT infrastruktūros atsparumo, nacionalinio kibernetinio saugumo ir gynybos paslaugas daugiau kaip 50 pasaulio šalių.
    2014 metais „INVL Technology" valdomos įmonės UAB BAIP didžiausi projektai: debesų kompiuterijos sprendimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos (projekto vertė - 2,247 mln. litų (0,65 mln. EUR), už 1,755 mln. litų (0,5 mln. EUR) atnaujintos Lietuvos Banko magnetinių juostų bibliotekos, atnaujinta Nacionalinio atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvo (MIDAS) infrastruktūra. Įmonė taip pat įgyvendino Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (LITEKO) aktualių ir archyvinių duomenų atskyrimo ir saugojimo sprendimą Nacionalinėje teismų administracijoje (vertė - 1,22 mln. litų (0,35 mln. EUR). Kiti BAIP klientai Lietuvoje: Lietuvos bankas, SEB bankas, Western Union, DPD, "Mokilizingas", "Litgrid", „Intermedix Lietuva", Hipoteka, Eurovaistinė.
    UAB „NRD" teikė ITIS_EU modulio „Mini vieno langelio principas" sukūrimo paslaugas bei atliko Akcizų Informacinės sistemos priežiūrą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Įmonė taip pat įvykdė Gyventojų registro modernizacijos projektą bei pasirašė 3 metų modernizacijos (plėtros) ir sistemų aptarnavimo sutartis su Centrine Hipotekos įstaiga. Specializuota kibernetinės saugos įmonė NRD CS įsteigė pirmąją Baltijos šalyse komercinę reagavimo į kibernetinės saugos incidentus tarnybą NRD CIRT, kuri tapo tarptautinės organizacijos - FIRST (Forum of Incident Response and Security Teams) pilnateise nare. Tarnyba taip pat yra įtraukta į asociacijos Trusted Introducer sąrašus.
    NRD CS vykdė projektus energetikos sektoriuje, jėgos struktūrose, viešojo administravimo organizacijose, ryšių reguliavimo tarnybose, valstybės įmonėse, sveikatos apsaugos organizacijose ir bankuose.
    Afrikoje „INVL Technology" įmonės vykdė Burundžio centrinio banko duomenų centro modernizacijos projektą, Mauricijaus registrų centro plėtros projektą bei įgyvendino prieš septynerius metus Norway Registers Development AS sukurto Mozambiko įmonių registro plėtros projektą. Taip pat įgyvendinta Zimbabvės centrinio banko IT infrastruktūros modernizacija, vykdyti darbai Ugandoje, vykdyta jaunų verslų rėmimo programa R. Afrikoje („Investment Summit" ). Tanzanijoje ir Norvegijoje vyko Norvegijos Taikos korpuso (Fredskorpset Norway) finansuojama darbuotojų mainų programa. Pietryčių Azijoje baigtas Vietnamo registro projektas.
    Tanzanijoje veikianti Norway Registers Development East Africa Ltd. rugsėjo mėnesį Arušoje organizavo metinę konferenciją „Kibernetinė gynyba R. Afrikoje", kurioje dalyvavo beveik 100 Tanzanijos, Ugandos ir Burundžio IT specialistų. Konferenciją atidarė Tanzanijos vidaus reikalų viceministras Pereira Ame Silima. Pranešimus skaitė Tanzanijos policijos Kibernetinių nusikaltimų departamento, Tanzanijos nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio (TZ-CERT) atstovai, ISACA Tanzanija bei Uganda skyrių prezidentai bei kibernetinio saugumo ekspertai iš Lietuvos, Kroatijos, Tanzanijos ir Ugandos. Konferencijoje dalyvavo atstovai iš R. Afrikos bendruomenės, JAV bei Rusijos ambasadų, Tanzanijos valstybinių institucijų, bankų bei privataus sektoriaus organizacijų.
    Prekyba akcijomis dar neatnaujinta.


    6 pav. AB „Vilniaus degtinė" 2014 m. sausio-gruodžio mėn. pardavimo pajamos, palyginus su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 19,7 procentais. 2014 m. sausio-gruodžio mėn. pardavimo pajamos sudarė 66 178 tūkst. Lt (19 166 tūkst. EUR), 2013 m. sausio-guodžio mėn. 55 283 tūkst. Lt (16 011 tūkst. EUR).
    AB „Vilniaus degtinė" 2014 m. spalio-gruodžio mėn. pardavimo pajamos, palyginus su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 18 procentų. 2014 m. spalio-gruodžio mėn. pardavimo pajamos sudarė 20 819 tūkst. Lt (6 030 tūkst. EUR), 2013 m. spalio-gruodžio mėn. 17 644 tūkst. Lt (5 110 tūkst. EUR).
    Pagamintų alkoholinių gėrimų pardavimo pajamos padidėjo 21,30 procentais arba 9 269 tūkst. Lt (2 684 tūkst. EUR) per 2014 m. sausio-gruodžio mėn., palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.
    Pagamintų alkoholinių gėrimų pardavimo pajamos į Europos Sąjungos šalis padidėjo 35,2 procentais, į trečiąsias šalis padidėjo 2,2 karto per 2014 m. sausio-gruodžio mėn., palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.
    Pagamintų degtinių pardavimai litrais 2014 m. sausio-gruodžio mėn. padidėjo 15,1 procentais, brendžio 8,7 procentais, karčiųjų trauktinių 46,5 procentais, saldžiųjų trauktinių sumažėjo 1,4 procento, vyno padidėjo 3,3 karto, likerių 23,8 procentais palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.
    2014 m. sausio-gruodžio mėn. pelnas iki mokesčių siekė 4 261 tūkst. Lt (1 234 tūkst. EUR), 2013 m. atitinkamu laikotarpiu pelnas iki mokesčių sudarė 126 tūkst. Lt (36 tūkst. EUR).
    2014 m. spalio-gruodžio mėn. pelnas iki mokesčių siekė 1 423 tūkst. Lt (412 tūkst. EUR), 2013 m. atitinkamu laikotarpiu nuostolis iki mokesčių sudarė 703 tūkst. Lt (204 tūkst. EUR).
    2014 m. sausio-gruodžio mėn. EBITDA siekė 7 784 tūkst. Lt (2 254 tūkst. EUR), 2013 m. sausio-gruodžio mėn EBITDA sudarė 4 162 tūkst. Lt (1 205 tūkst. EUR).
    2014 m. spalio-gruodžio mėn. EBITDA siekė 2 276 tūkst. Lt (659 tūkst. EUR), 2013 m. spalio-gruodžio mėn. EBITDA sudarė 278 tūkst. Lt (81 tūkst. EUR).
    Akcijos kaina kilo su padidėjusia apyvarta.


    7 pav. AB „Amber Grid" skelbia 2014 metų neaudituotas sutrumpintas finansines ataskaitas, parengtas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
    AB „Amber Grid" atlikus ilgalaikio turto atsiperkamosios vertės įvertinimą naudojimo vertės (diskontuotų pinigų srautų) metodu 2014 m. gruodžio 31 d. būklei, buvo nustatytas 490 mln. Lt (141,9 mln. EUR) dydžio ilgalaikio turto vertės sumažėjimas, kuris buvo apskaitytas 2014 m. pabaigoje, atitinkama suma sumažinant balanse apskaitomo turto vienetų vertes.
    AB „Amber Grid" neaudituoti 2014 m. veiklos rezultatai parengti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus:
    2014 m. pajamos - 183,3 mln. Lt (53,1 mln. EUR);
    2014 m. ikimokestinis nuostolis - 469,6 mln. Lt (136,0 mln. EUR), neįvertinus turto vertės sumažėjimo įtakos, pelnas prieš apmokestinimą sudarė 20,4 mln. Lt (5,9 mln. EUR);
    2014 m. grynasis nuostolis - 391,6 mln. Lt (113,4 mln. EUR), neįvertinus turto vertės sumažėjimo įtakos, grynasis pelnas sudarė 24,9 mln. Lt (7,2 mln. EUR).
    Savaitinis pildymosi signalas @0.934.


    8 pav. Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija", UAB valdoma elektros skirstymo bendrovė LESTO pernai tęsė ilgalaikių strateginių tikslų įgyvendinimą. Didindama veiklos efektyvumą, Bendrovė vartotojams užtikrino mažesnes elektros energijos kainas ir geresnę paslaugų kokybę.
    LESTO generalinis direktorius Aidas Ignatavičius teigia, jog 2014 metų veiklos rezultatai - tai tvirtas žingsnis į priekį po to, kai pernai buvo patvirtinta 2014-2020 metų veiklos strategija.
    „Užtikrindami mažesnes elektros energijos kainas vartotojams, pernai pagerinome daugybę veiklos rezultatų - didesnės investicijos į tinklą gerino paslaugų kokybę, o tobulesni veiklos procesai leido sutrumpinti elektros įvedimo trukmę naujiems vartotojams. Mūsų pastangas užtikrinti klientų interesus ir didinti jiems sukuriamą pridėtinę vertę įrodo ir išlaikytas aukštas klientų pasitenkinimo lygis", - sako LESTO vadovas.
    2014 metais LESTO investavo 350,2 mln. litų (101,4 mln. eurų) - 17,3 proc. daugiau nei 2013 metais. Bendrovė 177,7 mln. litų (51,5 mln. eurų) investavo į skirstomojo tinklo atnaujinimą ir modernizavimą, dar 172,5 mln. litų (50 mln. eurų) investuota į tinklo plėtrą. LESTO grupė pernai uždirbo 467,7 mln. litų (135,5 mln. eurų) pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) - tai 1,5 proc. daugiau nei 2013 metais. EBITDA marža palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 1,41 proc. punkto iki 20,36 procento.
    Grupės veiklos sąnaudos pernai buvo 308,277 mln. litų (89,3 mln. eurų) - 3,5 proc. mažesnės nei 2013 metais. Mažesnes sąnaudas lėmė optimizuotas klientų aptarnavimo tinklas, be to, siekiant didesnio efektyvumo, buvo centralizuotos apskaitos ir pirkimų funkcijos įmonių grupės įsteigtoje bendrovėje UAB Verslo aptarnavimo centre.
    Įvertinus ilgalaikio materialiojo turto vertinimo rezultatus, apie kuriuos 2015 metų vasario 18 dieną informavome rinką, 2014 metų LESTO grupės konsoliduotas grynasis nuostolis siekė 561,2 mln. litų (162,5 mln. eurų). Tai vienkartinis neigiamas efektas, tačiau tai leis tiksliau vertinti bendrovės veiklos rezultatus. 2013-aisiais LESTO grupės grynasis konsoliduotas pelnas buvo 47,6 mln. litų (13,8 mln. eurų).
    Elektros energijos įsigijimo ir susijusių paslaugų sąnaudos per metus sumažėjo 9,2 proc. iki 1,515 mlrd. litų (438,8 mln. eurų). Tam didžiausią įtaką turėjo mažesnės viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (OTCPK:VIAP) ir elektros energijos perdavimo ir sisteminių paslaugų kainos. Be to, pernai mažiau elektros energijos įsigijusi iš remiamų termofikacinių jėgainių LESTO prisidėjo prie VIAP lėšų taupymo.
    „Mūsų veiksmai padės užtikrinti palankesnes elektros kainas vartotojams ateityje, nes šie sutaupymai bus įvertinti skaičiuojant 2016 metų VIAP kainą. VIAP lėšų poreikis šių jėgainių rėmimui 2014 metais buvo apie 97 mln. litų (28 mln. eurų) mažesnis nei 2013 metais", - teigia A. Ignatavičius.
    LESTO įmonių grupės pajamos 2014 metais siekė 2,297 mlrd. litų (665,3 mln. eurų) - jos buvo 5,5 proc. mažesnės nei 2013 metais. Tam įtakos turėjo mažesnės elektros energijos kainos. Pernai LESTO klientams persiuntė 8,394 mlrd. kWh elektros energijos - 2,3 proc. daugiau nei 2013 metais. Iš viso persiųsto kiekio elektros energijos pardavimai siekė 38,4 proc., likusiems vartotojams LESTO teikė tik persiuntimo paslaugą.
    2014 metais vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) su stichinių reiškinių („force majeure" ) įtaka vienam vartotojui siekė 144,04 minutės, kai 2013 metais ji siekė 153,94 minutės. Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius, įskaitant gamtos reiškinių įtaką, vienam vartotojui (SAIFI) palyginamuoju laiku sumažėjo nuo 1,43 iki 1,29 karto.
    LESTO akcijos kotiruojamos „Nasdaq OMX" Oficialiajame prekybos sąraše. Valstybės valdoma „Lietuvos energija", UAB valdo 94,39 proc. LESTO akcijų, likusios bendrovės akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje.
    2014 metais LESTO pripažinta viena geriausių ryšių su investuotojais bendrovių Baltijos šalyse. Be to, 2014 metų kovą „Investors' Forum" LESTO pripažino atsakingiausia 2013 metų bendrove. 2014-ųjų pabaigoje bendrovės iniciatyva „Tiek, kiek reikia", skatinanti taupyti elektros energiją, Švedijos verslo apdovanojimų konkurse pateko tarp trijų „Metų socialinės atsakomybės iniciatyvos" nominacijos finalistų.


    9 pav. Elektros energijos gamybos ir prekybos bendrovė „Lietuvos energijos gamyba" 2014 metais kryptingai siekė jos ilgalaikėje strategijoje numatytų tikslų. Nuosekliai didindama komercinės veiklos pelningumą ir mažindama veiklos sąnaudas bendrovė, neaudituotais duomenimis, per 2014 m. uždirbo 221,1 mln. litų pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA). Neaudituotas „Lietuvos energijos gamybos" įmonių grupės (toliau - Grupė) rezultatas - 219,2 mln. litų.
    „Praėjusių metų pradžioje brėždami strategines bendrovės veiklos kryptis iki 2020 m. akcentavome įmonės vertės bei veiklos efektyvumo didinimo, kokybiškų paslaugų teikimo užtikrinimo, vertybėmis grįstos organizacinės kultūros formavimo svarbą. Šiandien bendrovės akcininkams, partneriams, klientams ir visai visuomenei galiu užtikrintai pasakyti, kad jau pirmieji atnaujintos strategijos įgyvendinimo metai pateisino lūkesčius dėl darbuotojų profesionalumo ir pasiryžimo atsakingai dirbti siekiant išsikeltų tikslų įgyvendinimo," - sako „Lietuvos energijos gamyba", AB, generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Juozas Bartlingas.
    Bendrovės pardavimo pajamos 2014 m., palyginti su 2013 m., neaudituotais duomenimis, sumažėjo 26 proc. nuo 1079,6 mln. litų iki 797,9 mln. litų. Tai lėmė dvi pagrindinės priežastys. Visų pirma, dėl 2014 m. pasikeitusio prekybos principo beveik 2,9 karto sumažėjo bendrovės pardavimai LESTO (nuo 2,393 TWh 2013 m. iki 0,832 TWh 2014 m.). Antras veiksnys, padaręs didelę įtaką bendrovės pajamų mažėjimui, - tai daugiau nei penktadaliu sumažėjusi elektros energijos gamyba Elektrėnų komplekse ir Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje.
    Situacija elektros energijos rinkoje 2014 m. buvo stabili, tad, priešingai nei 2013 m., kai rudenį siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimą Elektrėnuose gaminta virškvotinė elektros energija, praėjusiais metais Elektrėnų komplekse gaminta pagal su perdavimo sistemos operatoriumi suderintą grafiką - daugiausiai tik efektyviu naujuoju kombinuoto ciklo bloku, šiltuoju metų laikotarpiu ir neviršijant Vyriausybės nustatytos kvotos. Tiek 2013 m., tiek 2014 m. gamybai Elektrėnuose buvo nustatyta tokia pati 0,9 TWh kvota, tačiau 2013 m. buvo pagamina 1,077 TWh elektros energijos, o 2014 m. - 20,4 proc. mažiau (0,857 TWh). Tuo metu Kauno A. Brazausko hidroelektrinė, gaminanti žalią lietuvišką energiją, 2014 m. mažiau gamino dėl sausų orų bei dėl to sumažėjusios Nemuno prietakos. Elektrinės gamybos rodikliai keitėsi nuo 0,409 TWh 2013 m. iki 0,317 TWh 2014 m. (mažėjo 22,5 proc.).
    „Mažėjanti gamyba Elektrėnuose ir didėjanti konkurencija biržoje sukuria prielaidas bendrovės pajamų mažėjimui, tai numatome ir „Lietuvos energijos gamybos" ilgalaikėje strategijoje. Tačiau tuo pačiu joje numatyta ir tai, kad bendrovės vertė ir pelningumas didės stiprinant kompetenciją komercinėje veikloje, geriau išnaudojant tuos pajėgumus, kurie gali gaminti konkurencingą elektros energiją", - primena J. Bartlingas. Anot jo, itin efektyviai šiuo atžvilgiu 2014 m. veikė Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, kurios gamybos apimtys 2014 m., palyginti su 2013 m., padidėjo 39,3 proc. Elektrinėje pagaminta 0,661 TWh elektros energijos - 0,187 TWh daugiau negu 2013 m.
    Taigi, nors visos trys elektrinės kartu 2014 m. pagamino 6,4 proc. mažiau elektros energijos negu 2013 m. (atitinkamai 1,835 TWh ir 1,960 TWh), tai nesutrukdė pasiekti gerų rezultatų. Bendrovės pardavimai laisvoje rinkoje augo 21,7 proc. (nuo 1,328 TWh 2013 m. iki 1,616 TWh 2014 m.), sąnaudos dėl efektyvios gamybos Elektrėnuose ir profesionalios prekybinės veiklos mažėjo 31,8 proc. (nuo 981,4 mln. litų 2013 m. iki 669,3 mln. litų 2014 m.), taip pat kilo turimų apyvartinių taršos leidimų (NYSEMKT:ATL) vertė. Vieno ATL kaina padidėjo nuo 4,91 Eur 2013 m. pabaigoje iki 7,2 Eur 2014 m. pabaigoje. Visa tai lėmė gerus bendrovės ir visos „Lietuvos energijos gamybos" įmonių grupės (toliau - Grupė) pelningumo rodiklius.
    Neaudituota Bendrovės EBITDA 2014 m. siekė 221,1 mln. litų ir buvo 6,4 proc. didesnė negu 2013 m. (207,9 mln. litų), grynasis pelnas iš tęstinės veiklos augo 13,8 proc. (nuo 94,4 mln. litų 2013 m. iki 107,4 mln. litų 2014 m.). 2014 m. antroje pusėje pradėjusi kilti ATL vertė metiniams bendrovės pelningumo rodikliams, neaudituotais duomenimis, padarė teigiamą 19,7 mln. litų įtaką (2013 m. dėl ATL vertės sumažėjimo buvo patirta 15,9 mln. litų nuostolio).
    Visos Grupės pajamos 2014 m. pasiekė 866,2 mln. litų ir buvo 27,8 proc. mažesnės nei 2013 m. (1199,4 mln. litų), jos sąnaudos mažėjo 31,6 proc. (nuo 1076,7 mln. litų 2013 m. iki 736,8 mln. litų 2013 m.). 2014 m. Grupės EBITDA marža buvo 25,3 proc. Palyginti su 2013 m., EBITDA marža padidėjo 5,4 procentinio punkto (nuo 19,9 proc.). Grupės EBITDA absoliučiu dydžiu mažėjo nuo 239,3 mln. litų iki 219,2 mln. litų. Grynasis Grupės pelningumas padidėjo 2,2 procentinio punkto: 2013 m. grynojo pelningumo rodiklis siekė 9,1 proc., 2014 m. - 11,3 proc. Grupė per 2014 m. uždirbo 98,1 mln. litų grynojo pelno iš tęstinės veiklos arba 9,7 proc. mažiau negu 2013 m., kai grynasis pelnas siekė 108,6 mln. litų.
    „2014 m. bendrovei ir visai Grupei buvo iššūkių kupini metai tiek prisitaikant prie sparčiai besikeičiančių rinkos sąlygų, tiek įgyvendinant reikšmingą naujų šilumos gamybos pajėgumų statybos projektą Elektrėnuose. Darbuotojų įsitraukimas ir atsakingas darbas išvien siekiant geriausio rezultato padėjo laiku užbaigti rezervinės elektrinės 3 ir 4 blokų demontavimo projektą, o 2015 m. pasitikome iš eksploatacijos išvesdami ir 1 bei 2 blokus bei pradėdami jų demontavimo darbus," - pasakoja J. Bartlingas.
    Šiais metais Elektrėnuose planuojama gaminti daugiau elektros energijos. Patvirtinus didesnę remtinos elektros energijos gamybos kvotą (remtinai gamybai skirta 1,1 TWh) bus galima daugiau elektros energijos gaminti kombinuoto ciklo bloku, rinktis efektyvesnį, mažiau sąnaudų reikalaujantį darbo režimą. Taigi, išnaudodama efektyviausius turimus, atsisakydama nenaudojamų ir investuodama į kitų pajėgumų modernizavimą, bendrovė planuoja pasiekti užsibrėžtų tikslų ir užtikrinti grąžą akcininkams. Tuo pačiu bendrovė sieks ir toliau sėkmingai prisidėti prie viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (OTCPK:VIAP) biudžeto mažinimo, taip sukuriant galimybę pas vartotojus iškeliauti pigesnei elektros energijai.
    „Lietuvos energijos gamybos" vadovas pažymi, jog bendrovė išliks viena iš pagrindinių šalies energetinį saugumą garantuojančių grandžių ir užtikrintai sieks, kad bendrovės veikla būtų vertinama teisingai, atsižvelgiant į realias rinkos sąlygas, visų galiojančių teisės aktų ir anksčiau priimtų reguliavimo sprendimų nuostatas.
    Papildoma informacija apie reguliuojamą ir komercinę veiklą
    Per 2014 m. Grupės pajamos iš reguliuojamos veiklos mažėjo 11,9 proc., iš komercinės - 39,8 proc. 2013 m. komercinės veiklos pajamos sudarė 57,0 proc. visų pajamų, o 2014 m. - 47,5 proc.
    Reguliuojama Grupės veikla apima elektros energijos ir šilumos gamybą Elektrėnų komplekse bei Kruonio HAE ir Elektrėnų komplekso teikiamas galios rezervavimo paslaugas. Šios veiklos pajamos mažėjo nuo 516,2 mln. litų per 2013 m. iki 455,0 mln. litų 2014 m. Reguliuojamos veiklos pajamos mažėjo dėl, kaip jau minėta, mažesnės ir efektyvesnės gamybos Elektrėnų komplekse. Bendrovė jau skelbė, kad per dvejus metus nuo kombinuoto ciklo bloko eksploatacijos pradžios buvo sutaupyta apie 168 mln. litų VIAP lėšų, t. y. tiek daugiau jų būtų reikėję, jei Elektrėnuos būtų veikę senieji blokai.
    Komercinės veiklos, prie kurios bendrovė priskiria elektros energijos gamybą Kruonio HAE ir Kauno A. Brazausko HE, taip pat elektros energijos didmeninę ir mažmeninę prekybą laisvoje rinkoje bei kitas komercinės paslaugas, pajamos sumažėjo nuo 683,2 mln. litų 2013 m. iki 411,2 mln. litų 2014 m. Pagrindinė to priežastis - pasikeitęs elektros energijos pardavimo LESTO principas, dėl kurio LESTO parduotos elektros energijos kiekis mažėjo 65,2 proc. (nuo 2014 m. pradžios LESTO iš „Lietuvos energijos gamybos" perka tik subsidijuojamą Elektrėnų komplekse pagamintą elektros energiją). Tuo metu Grupės elektros energijos pardavimai laisvoje rinkoje, kaip minėta, augo daugiau nei penktadaliu.


    10 pav. Lietuvos gamtinių dujų skirstomojo tinklo operatoriaus AB „Lietuvos dujos" tęsiamos dujų skirstymo veiklos 2014 m. dvylikos mėnesių pardavimo pajamos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 16 proc. ir sudarė 188,2 mln. Lt (54,5 mln. Eur) (2013 m. atitinkamai - 161,9 mln. Lt (46,9 mln. Eur)). Pajamų augimą nulėmė padidėjusios skirstymo paslaugų kainos, nustatytos prasidėjus 2014-2018 m. kainų reguliavimo periodui.
    Bendrovės, kuri priklauso valstybės energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija", tęsiamos dujų skirstymo veiklos sąnaudos, palyginti su 2013 m., sumažėjo 53 proc. arba 193,6 mln. Lt (56,1 mln. Eur) ir sudarė 172,1 mln. Lt (49,8 mln. Eur). Eliminavus ilgalaikio turto vertės sumažėjimo sąnaudas, 2014 m. sąnaudos sudarė 150,4 mln. Lt (43,6 mln. Eur), ir buvo 10 proc. mažesnės, nei 2013 m. sąnaudos (166,4 mln. Lt (48,2 mln. Eur)). Dėl retrospektyviai apskaityto ilgalaikio turto vertės sumažėjimo 2013 m. gruodžio 31 d. 30 proc. sumažėjo 2014 m. nusidėvėjimo sąnaudos. Taip pat ženkliai sumažėjo gamtinių dujų pirkimo sąnaudos dėl mažesnės gamtinių dujų importo kainos.
    Tęsiamos dujų skirstymo veiklos pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) 2014 m. padidėjo 32 mln. Lt (9,3 mln. Eur) (84 proc.) ir sudarė 70,1 mln. Lt (20,3 mln. Eur), 2013 m. jis buvo 38,1 mln. Lt (11 mln. Eur) (EBITDA skaičiavimuose nevertinama ilgalaikio turto vertės sumažėjimo įtaka). Šį pokytį sąlygojo geresni skirstymo veiklos rezultatai dėl sumažėjusių sąnaudų ir padidėjusių pajamų.
    2014 m. bendrovės grynasis pelnas iš viso sudarė 146,2 mln. Lt (42,3 mln. Eur) (2013 m. grynasis nuostolis - 106,2 mln. Lt (30,8 mln. Eur)), tame tarpe tęsiamos veiklos grynasis pelnas - 20,3 mln. Lt (5,9 mln. Eur) (pernai tuo pačiu laikotarpiu grynasis nuostolis - 166,9 mln. Lt (48,3 mln. Eur)). Tęsiamos veiklos grynąjį nuostolį 2013 m. lėmė aukščiau nurodytas ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimas. Eliminavus ilgalaikio turto vertės sumažėjimo įtaką, 2013 m. ir 2014 m. tęsiamos dujų skirstymo veiklos grynasis pelnas sudarytų atitinkamai 2,6 mln. Lt (0,8 mln. Eur) ir 38,7 mln. Lt (11,2 mln. Eur).
    Šių metų dešimt mėnesių vykdytos nutrauktos dujų tiekimo veiklos grynasis pelnas, įskaitant dujų tiekimo veiklos pardavimo rezultatą, sudarė 126 mln. Lt (36,5 mln. Eur) (pernai nutrauktos dujų tiekimo veiklos grynasis pelnas buvo 50,7 mln. Lt (14,7 mln. Eur), nutrauktos dujų perdavimo veiklos grynasis pelnas buvo 10 mln. Lt (2,9 mln. Eur)).
    2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovei pakeitus apskaitos politiką pagal „Lietuvos energija", UAB, grupės politiką, dalis Bendrovės ilgalaikio materialaus turto apskaitoma perkainojimo metodu. Dalis turto perkainavimo rezultatų atspindėta 2014 m. kitose bendrosiose pajamose, kurios iš viso sudarė 17 mln. Lt (4,9 mln. Eur).
    „Pastaraisiais metais iš esmės pasikeitus Lietuvos dujų verslo aplinkai, „Lietuvos dujos", išgryninusi savo veiklą iki dujų skirstomojo tinko operatoriaus funkcijų, natūraliai įžengė į organizacijos persitvarkymo etapą. Pokyčių įmonėje tikslas - sukurti ir įtvirtinti ilgalaikę partnerystę su klientais, sukurti patrauklų paslaugų paketą, sustiprinti vartotojų pasitikėjimą dėl mažėjančios kainos vėl konkurencingu kuru tampančiomis gamtinėmis dujomis", - sako Liudas Liutkevičius, „Lietuvos dujų" valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
    2014 m. pabaigoje atskyrus dujų tiekimo ir skirstymo veiklas, buitiniai ir didžioji dalis nebuitinių vartotojų už dujas moka dujų tiekimo įmonėms, kurios už suteiktą dujų skirstymo paslaugą atsiskaito su skirstomojo tinklo operatoriumi, „Lietuvos dujomis". Stambiausi nebuitiniai vartotojai - dujų sistemos naudotojai už dujų skirstymo paslaugą ir toliau atsiskaito su „Lietuvos dujomis".
    2014 m. skirstomaisiais dujotiekiais buvo transportuota 747,8 mln. kubinių metrų gamtinių dujų - 12,7 proc. mažiau nei 2013 m. „Lietuvos dujos" eksploatuoja 8,5 tūkst. km skirstomųjų dujotiekių, kuriais gamtines dujas gauna daugiau kaip 560 tūkst. vartotojų. Dujų skirstymo apimtys pernai smuktelėjo dėl šiltos žiemos ir biokuro, naudojamo centralizuotos šilumos gamybai, plėtros. „Paskirstytų dujų kiekis mažėjo kelis pastaruosius metus. Tai reiškia, kad skirstomojo tinklo išlaikymo kaštai dalinosi mažesniam paskirstytų dujų kiekiui ir dėl to didėjo dujų skirstymo tarifas. Tam, kad mažiausiais kaštais didintume gamtinių dujų suvartojimą, sieksime išnaudoti jau išvystytą infrastruktūrą ir skirti tinkamą dėmesį tiems vartotojams, kuriems prisijungimas prie esamos infrastruktūros būtų paprastas ir ekonomiškai naudingas", - teigia L. Liutkevičius.
    2014 m. Bendrovės tęsiamos dujų skirstymo veiklos investicijos sudarė 40,1 mln. Lt (11,6 mln. Eur), tai 18 proc. mažiau nei 2013 m. Pernai mažiau buvo investuota į dujų tinklo rekonstrukciją ir modernizavimą. Tačiau pastebimai, 31 proc., išaugo investicijos, susijusios su naujų dujų sistemų statyba, prijungiant naujus vartotojus. 2014 m. 49 proc. lėšų investuota į naujų dujų sistemų statybos objektus, 50 proc. skirta investicijoms į dujų sistemų rekonstrukciją, modernizavimą ir patikimumo projektus, likusią dalį sudarė investicijos į finansinį turtą.
    „Nedideliais žingsniais judame į priekį - per 2014 m. prie dujų skirstomojo tinklo prijungėme 15 proc. daugiau naujų dujų vartotojų. Tačiau čia nežadame sustoti, šiais metais esame išsikėlę konkrečius tikslus, susijusius su naujų vartotojų pritraukimu ir mūsų tinklo tankinimu. Kuo daugiau vartojama dujų, tuo mažiau vartotojams kainuoja infrastruktūros išlaikymas", - sako L. Liutkevičius. Skaičiuojama, kad per dvejus metus dujų kaina buitiniams vartotojams sumažėjo trečdaliu, o per ketverius metus prijungimo prie skirstomojo dujotiekio įmoka sumažėjo dvigubai.
    Pozicijoje suveikė savaitinis pirkimo signalas.


    11 pav. AB „ANYKŠČIŲ VYNAS" 2014 m. veiklos rezultatas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus - 0,1 mln. Lt (0,03 mln. eurų) pelnas prieš apmokestinimą. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo patirtas 0,5 mln. litų (0,1 mln. eurų) nuostolis prieš apmokestinimą.
    2014 m. pardavimų pajamos sudaro 16,0 mln. Lt (4,6 mln. eurų) ir lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 17 procentų.

    AB „ANYKŠČIŲ VYNAS" informuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą, inicijuotą pagal Plass Investments Limited ieškinį dėl 2013 m. birželio 20 d. tarp Bendrovės (pardavėjo) ir pirkėjo sudarytos katilinės ir su ja susijusio kilnojamo ir nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, taip pat dėl su šios sutarties vykdymu susijusios restitucijos taikymo (byloje atsakovais buvo įtraukta Bendrovė ir nurodyto turto pirkėjas). Lietuvos apeliacinis teismas minėta nutartimi patvirtino tarp Bendrovės, nurodyto turto pirkėjo ir Plass Investments Limited sudarytą taikos sutartį, pagal kurią Plass Investments Limited atsisakė apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo bei nuo visų civilinėje byloje pareikštų reikalavimų. Tuo pačiu Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą, priimtą šioje civilinėje byloje (apie Panevėžio apygardos teismo sprendimą Bendrovė buvo skelbusi 2014 m. gruodžio 3 d. pranešimu apie esminį įvykį).


    12 pav. Akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta" 2014 m. 12 mėn. neaudituoti finansiniai rezultatai:
    grynasis pelnas 31,5 mln. Lt (9,1 mln. EUR) arba 11,6 proc. mažiau, lyginant su 2013 m. - 35,6 mln. Lt (10,3 mln. EUR).
    Pelnas prieš mokesčius, palūkanas bei nusidėvėjimą (EBITDA) už 2014 m. sumažėjo 8,7 proc. lyginant su 2013 m. ir sudarė 57,8 mln. Lt (16,7 mln. EUR).
    Pardavimo pajamos už 2014 m. sudaro 136,6 mln. Lt (39,6 mln. EUR) arba 7,7 proc. daugiau, lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu - 126,9 mln. Lt (36,7 mln. EUR).
    2014 m. pajamos padidėjo dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklos pradžios 2014 m. pabaigoje. Pelningumas 2014 m. sumažėjo dėl sumažėjusios naftos produktų krovos.
    Visą savaitę kaina augo palaikoma apyvartos. Jau nebesipildom.


    13 pav. AB „Rokiškio sūris" grupės 2014 m. 12 mėnesių konsoliduoti neaudituoti pardavimai sudarė 860,613 mln. litų (249,251 mln. EUR), t.y. 0,09 proc. mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2013 m. 12 mėnesių konsoliduoti audituoti pardavimai sudarė 861,355 mln. litų (249,466 mln. EUR).
    AB „Rokiškio sūris" grupė per 2014 m. 12 mėnesius gavo 1,325 mln. litų ( 0,384 mln. EUR) grynojo nuostolio. Per 2013 m. 12 mėn. grupė uždirbo 32,785 mln. litų (9,495 mln. EUR) konsoliduoto audituoto grynojo pelno.
    Pagrindinė pelno sumažėjimo priežastis - krizė pasaulinėje pieno produktų rinkoje, kuri prasidėjo 2014 m. pavasarį ir kurią dar labiau sustiprino Rusijos Federacijos paskelbtas embargas ES šalių (tame tarpe ir Lietuvos) maisto produktams.
    Grupei pavyko išlaikyti praėjusių metų pardavimo apimtis, nežiūrint į tai, kad pagrindinių eksportinių produktų kainos sumažėjo iki 40 proc. Tačiau drastiškas eksportinių pieno kainų sumažėjimas paveikė grupės pelno rezultatus. Vykdant įsipareigojimus žemdirbiams - pagal pasirašytas sutartis supirkti sutartą pieno kiekį, įmonė negalėjo atsisakyti nepelningų pardavimų eksporto rinkose.
    Pozicijoje suveikė savaitinis pirkimo signalas.


    14 pav. Įmonių grupės „ALITA", AB 2014 m. 12 mėnesių neaudituotas konsoliduotas veiklos rezultatas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus - 5,8 mln. Lt (1,7 mln. EUR) pelnas prieš apmokestinimą. Lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu rezultatas pagerėjo 1,0 mln. Lt (0,3 mln. EUR). Teigiamus finansinių rezultatų pokyčius lėmė sparčiai didėjantis eksportas bei pasiteisinanti rinkodaros strategija Lietuvos rinkoje.
    2014 m. 12 mėnesių konsoliduotos pardavimų pajamos sudarė 95,8 mln. Lt (27,7 mln. EUR) ir lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu beveik nepakito. Tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. pajamos sudarė 95,9 mln. Lt (27,8 mln. EUR).


    15 pav. Silvano Fashion Group 2014 m. grynasis pelnas sumažėjo 11.8%. IVQ grynasis pelnas išaugo.
    Šią savaitę pozicijoje susiformavo palaikymas ir suveikė dieninis pirkimo signalas.


    16 pav. AB „Utenos trikotažas" grupė per 2014 m. uždirbo 5,7 mln. Lt (1,6 mln. EUR) veiklos pelno, kai per 2013 m. buvo uždirbta 2,3 mln. Lt (0,7 mln. EUR) veiklos pelno. Grupė uždirbo 0,5 mln. Lt (0,1 mln. EUR) pelno iki mokesčių, kai per 2013 metų patirta 1,2 mln. Lt (0,4 mln. EUR) nuostolio iki mokesčių.
    „2014-ieji buvo lūžio metai ir įmonės, ir grupės veikloje - naujoji „Utenos trikotažo" strategija, pakeisti įmonės pardavimų struktūrą ir orientuotis į aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą, leido atsisakyti mažiau pelningų užsakymų ir pagrindinį dėmesį sutelkti į inovatyvių medžiagų kūrimą bei pristatymą naujoms rinkoms ir nuosavo prekės ženklo ABOUT vystymą. Sėkmingas strategijos įgyvendinimas leido ženkliai padidinti įmonės pelningumą.
    Pernai metų pabaigoje palankiomis sąlygomis su banku DNB sudaryta 5 metų ilgalaikio finansavimo sutartis ne tik leido įmonei išpirkti 70 proc. 2009 m. išleistų obligacijų, bet ir ateityje ženkliai, daugiau kaip 2 mln. litų (0,6 mln. EUR) per metus sumažins palūkanų sąnaudas. Šį teigiamą poveikį įmonė pajus jau 2015 metais", -sako AB „Utenos trikotažas" generalinis direktorius Gintautas Bareika.
    Finansinėje AB „Utenos trikotažas" veikloje apskaitytas Ukrainos valiutos kurso (UAH) pokyčio nuostolis, iš esmės neturėjęs įtakos nei grupės, nei bendrovės pinigų srautams, per 2014 m. konsoliduotus grupės rezultatus pablogino 2,5 mln. Lt (0,7 mln. EUR), kai tuo tarpu 2013 m. analogišku laikotarpiu Ukrainos valiutos kurso (UAH) pokytis rezultatus pablogino 1,0 mln. Lt (0,3 mln. EUR).
    Dukterinei įmonei PAT MTF „Mrija" suteiktų paskolų ir ilgalaikių iš jos gautinų sumų likutį vadovybė priskiria grynosioms investicijoms į minėtą dukterinę įmonę. Atitinkamai, su šiomis sumomis susiję valiutos pasikeitimo skirtumai konsoliduotoje Grupės finansinėje atskaitomybėje yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose (sąnaudose) ir nėra įskaičiuojami į pelną iki mokesčių.
    Priskirta grynųjų investicijų vertė siekia 11,9 mln.Lt (3,5 mln. EUR) ir nuo šios sumos per 2014 m. susidaręs valiutos pasikeitimo skirtumas 6,6 mln. Lt (1,9 mln.EUR) Grupės finansinėje atskaitomybėje apskaitomas kaip kitos bendrosios sąnaudos.
    AB „Utenos trikotažas" per 2014 m. uždirbo 2,0 mln. Lt (0,6 mln. EUR) veiklos pelno, kai per 2013 m. buvo patirta 0,4 mln. Lt (0,1 mln. EUR) veiklos nuostolio. Bendrovė patyrė 0,8 mln. Lt (0,2 mln. EUR) nuostolio iki mokesčių, kai per 2013 metų patirta 2,7 mln. Lt (0,8 mln. EUR) nuostolio iki mokesčių.
    Bendrovės rezultatus 1,2 mln. Lt (0,3 mln. EUR) pablogino suformuoti papildomi atidėjimai gautinoms sumoms iš dukterinės įmonės PAT MTF „Mrija". Pažymėtina, kad suformuoti atidėjimai iš esmės neturėjo įtakos bendrovės pinigų srautams. Bendrovės vadovybė sprendimą suformuoti atidėjimus priėmė įvertinusi padidintą riziką dėl sudėtingos politinės ir ekonominės situacijos Ukrainoje.

    17 pav. Tallink Grupp pozicijoje suveikė dieninis pildymosi signalas. Pildomės, kainai toliau kylant.


    18 pav. Aprangos pozicijoje suveikė savaitini pirkimo signalas.


    19 pav. Merko Ehitus pozicijoje pramuštas palaikymas. Suveikė dieninis pardavimo signalas.

    20 pav. Linas Agro Group per IIQ uždirbo 68% mažesnį grynąjį pelną. Biržos vertinimas adekvatus.

    Feb 27 12:13 PM | Link | Comment!
  • 2015 M. Vasario 26 D. Biržos Apžvalga

    Prasidėjus metinių veiklos rezultatų skelbimo maratonui, prekyba Baltijos rinkose vyksta pilnu tempu. Jau vieni rezultatai vertinami, kitus dar bandoma atspėti.

    Apyvartos solidžios. Kainų svyravimai neįprastai dideli. Vien tik OMXR indeksas per šios dienos sesiją nusirito 3.02%. Tam įtakos galėjo turėti 2 sandoriai Ventspils nafta akcijomis. Šių kaina krito 10.4%.
    Optimizmo rinkose kažkaip trūksta. Kilusių-kritusių kainų santykis 11-24 meškų naudai. Visi indeksai raudoni. Nejaugi laukiam lūkesčių nepateisinusių veiklos rezultatų? Nepatikėsiu, kad čia graikai kalti dėl kritimo...


    1 pav. 2015 m. vasario 25 d. AB LESTO Stebėtojų taryba priėmė sprendimą atšaukti Dalią Andrulionienę iš AB LESTO valdybos nario pareigų nuo 2015 m. vasario 27 d. Papildomai informuojame, kad „Lietuvos energija", UAB, Stebėtojų tarybos sprendimu Dalia Andrulionienė išrinkta į „Lietuvos energija", UAB, valdybą ir šias pareigas pradės eiti nuo 2015 m. kovo 2 d.
    Akcijų kainą užsidėjo guzą atsimušusi į pasipriešinimą ties 1.03.


    2 pav. 2015 m. vasario 24 d. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė" valdyba patvirtino auditorių netikrintas LJL finansines ataskaitas, parengtas pagal ES priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, už 2014 m. laikotarpį, pasibaigusį 2014 m. gruodžio 31 dieną.
    2014 m. Bendrovės apyvarta sudarė 70,0 mln. litų (20,3 mln. EUR), 2013 m. apyvarta - 92,3 mln. litų (26,7 mln. EUR). 2014 m. pabaigoje LJL priklausė 7 laivai, 2013 m. pabaigoje - 10 laivų.
    2014 m. Įmonės veiklos nuostolis sudarė 13,5 mln. litų (3,9 mln. EUR), 2013 m. veiklos nuostolis - 40,9 mln. litų (11,8 mln. EUR).
    2014 m. Bendrovės EBITDA buvo 2,2 mln. litų (0,6 mln. EUR), 2013 m. EBITDA - 3,1 mln. litų (0,9 mln. EUR).
    LJL ilgalaikės investicijos (laivų privalomieji kapitaliniai remontai) 2014 m. sudarė 2,3 mln. Lt (0,7 mln. EUR), 2013 m. ilgalaikės investicijos sudarė 5,2 mln. litų (1,5 mln. EUR).

    3 pav. Per 2014 metus AB Šiaulių bankas neaudituotais duomenimis uždirbo 36,6 mln. litų (10,6 mln. eurų), banko grupė - 40,7 mln. litų (11,8 mln. eurų) grynojo pelno.
    Per 2013 metus AB Šiaulių bankas neaudituotais duomenimis uždirbo 10,7 mln. litų (3,1 mln. eurų), banko grupė - 18,4 mln. litų (5,3 mln. eurų) grynojo pelno
    Banko rezultatai investuotojams nepatiko. Fiksuojam4s, kainai toliau krentant.


    4 pav. „Aprangos" grupės neaudituotas konsoliduotas pelnas prieš apmokestinimą per 2014 m. dvyliką mėnesių sudarė 45,8 mln. Lt (13,3 mln. eurų), kai 2013 m. atitinkamu laikotarpiu „Aprangos" grupė uždirbo 45,3 mln. Lt (13,1 mln. eurų) konsoliduoto pelno prieš apmokestinimą (augimas - 1,0%). Grupės neaudituotas konsoliduotas 2014 m. ketvirto ketvirčio pelnas prieš apmokestinimą sudarė 12,0 mln. Lt (3,48 mln. eurų), kai 2013 m. ketvirtą ketvirtį pelnas siekė 12,2 mln. Lt (3,55 mln. eurų), t.y. sumažėjo 1,7%.
    „Aprangos" grupės EBITDA per 2014 m. dvyliką mėnesių sudarė 65,3 mln. Lt (18,9 mln. eurų) ir, lyginant su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, išaugo 1,8%. 2014 m. ketvirto ketvirčio EBITDA sudarė 16,9 mln. Lt (4,9 mln. eurų), t.y. sumažėjo 2,2%, lyginant su 2013 m. ketvirtu ketvirčiu.
    Iš Aprangos irgi buvo tikimasi daugiau...


    5 pav. Pasinaudojusi ES struktūrinių fondų parama, bendrovė įgyvendino projektą „AB Vilkyškių pieninė eksporto skatinimas, pristatant produkciją tarptautinėse parodose", projekto Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-04-070, pagal priemonę VP2-2.1-ŪM-04-K „Naujos galimybės". Projekto metu AB „Vilkyškių pieninė" produkcija buvo pristatyta šiose parodose: Anuga 2013, Gulfood 2014, Prodexpo 2014, SIAL 2014 ir Gulfood 2015, Prodexpo 2015
    Visose parodose „Vilkyškių pieninės" stendas sulaukė itin gausaus lankytojų srauto, buvo išdalinta didelis kiekis reklaminės medžiagos ir, be abejo, vyko nuolatinis aktyvus bendravimas su lankytojais, išsamiai pristatanti „Vilkyškių pieninę" bei jos gaminamą produkciją. Parodų metu buvo surinkta daug naudingų naujų kontaktų, užmegzti santykiai su potencialiais klientais, kuriuos plėtojant sėkmingai bus didinamos eksporto apimtys.
    Maskvoje vykusioje tarptautinėje maisto pramonės parodoje „ProdExpo 2014" „Vilkyškių pieninė" kietasis sūris „Jubiliejinis 1934" buvo apdovanotas aukso medaliu konkurse „Inovatyvus gaminys" bei laimėjo sidabro medalį „Geriausio produkto 2014" konkurse.
    Paryžiuje vykusioje tarptautinėje maisto inovacijų parodoje SIAL 2014, svarbiausiame tokio pobūdžio renginyje pasaulyje, bendrovė „Vilkyškių pieninė" pateko tarp inovatyviausių maisto pramonės atstovų pasaulyje. Konkurso SIAL Innovation profesionali vertinimo komisija iš daugiau kaip 1500 dalyvių išrinko net du „Vilkyškių pieninės" gaminamus produktus - kefyrą 330 g pakuotėje ir lydytus sūrius.
    Projekto trukmė - nuo 2013 m. lapkričio mėn. 14 d. iki 2015 m. vasario mėn. 24 d.
    Projekto vertė - 62 tūkst. eurų, iš jų 60 proc. finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.


    6 pav. Pasibaigus savų akcijų supirkimui, AB „INVL Baltic Farmland" įsigis 0,02 proc. savo akcijų, už kurias bus sumokėta 2,03 tūkst. eurų be tarpininkavimo mokesčių. Akcijų supirkimui, per kurį galėjo būti maksimaliai supirkta - 16.471 vnt. akcijų, pasiūlyta 710 vnt.
    Kiekvienas akcininkas po 2,86 euro už akciją pardavė visas siūlytas akcijas.
    Akcijų supirkimas per AB NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką prasidėjo 2015 m. sausio 29 d., baigėsi - vasario 26 d. Atsiskaitymas eurais už supirktas akcijas įvyks kovo 2 dieną.


    7 pav. Olympic Entertainment Group pardavimo signalas @1.87.


    8 pav. Silvano Fashion Group pozicijoje formuojasi palaikymas ties 1.10.


    9 pav. Tallink Group pardavimo signalas @0.798.


    10 pav. TEO LT pozicijoje suveikė pardavimo signalas.

    11 pav. Amber Grid pozicijoje suveikė pildymosi signalas.

    Feb 26 10:53 AM | Link | Comment!
  • 2015 M. Vasario 24 D. Biržos Apžvalga

    Šiandien Taline buvo padaryta pertrauka po didelių išlaidavimų ir pardavimų. Baltijos rinkose dominavo lietuviškos akcijos. Apyvartumu išsiskyrė Aprangos akcijos, nors buvo tik keturi sandoriai.

    Toliau kyla Šiaulių banko, Klaipėdos naftos, City Servise akcijų kainos. O metiniai rezultatai jau nebe už kalnų.
    Kilo net 20 akcijų kainos, o krito tik 6. Talinas miega - buliai viešpatauja.


    1 pav. AB „Vilniaus baldai" 2014 m. spalio - gruodžio mėn. pardavimai sudarė 54 287 tūkst. LT (15 723 tūkst. EUR), praėjusių metų to paties laikotarpio - 44 420 tūkst. LT (12 865 tūkst. EUR).
    AB „Vilniaus baldai" 2014 m. spalio - gruodžio mėn. grynasis pelnas siekė 2 831 tūkst. LT (820 tūkst. EUR), praėjusių metų to paties laikotarpio - 2 900 tūkst. LT (840 tūkst. EUR). Pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo, (EBITDA) siekė 4 928 tūkst. LT (1 427 tūkst. EUR), prieš metus buvo 4 791 tūkst. LT (1 388 tūkst. EUR).
    AB „Vilniaus baldai" 2014 m. sausio - gruodžio mėn. pardavimai sudarė 213 066 tūkst. LT (61 708 tūkst. EUR), praėjusių metų to paties laikotarpio - 166 116 tūkst. LT (48 110 tūkst. EUR).
    Grupės 2014 m. sausio - gruodžio mėn. grynasis pelnas siekė 16 476 tūkst. LT (4 772 tūkst. EUR), praėjusių metų to paties laikotarpio - 14 311 tūkst. LT (4 145 tūkst. EUR). Pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo, (EBITDA) siekė 24 669 tūkst. LT (7 145 tūkst. EUR), prieš metus buvo 21 061 tūkst. LT (6 100 tūkst. EUR).
    Kainai uždėtas stogas ties 16.30. Pildymosi signalas @16.31.


    2 pav. 2014 metų 12 mėnesių AB „Invalda LT" įmonių grupės neaudituoti rezultatai:
    - AB „Invalda LT" akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekia 3,106 mln. eurų (10,725 mln. litų), 2013 metų pabaigoje siekė 31,069 mln. eurų (107,275 mln. litų).
    - visas konsoliduotas grynasis pelnas siekia 3,088 mln. eurų (10,663 mln. litų), 2013 metų pabaigoje siekė 31,433 mln. eurų (108,532 mln. litų).
    Pačios AB „Invalda LT" 2014 m. 12 mėnesių pelnas sudaro 19,319 mln. eurų (66,703 mln. litų), 2013 metų 12 mėnesių AB „Invalda LT" pelnas sudarė - 23,456 mln. eurų (80,990 mln. litų).
    Papildoma informacija:
    Viena didžiausių turtą valdančių ir investuojančių bendrovių Lietuvoje „Invalda LT" pernai tęsė struktūros pertvarką ir ženkliai sustiprino pagrindinę turto valdymo sritį.
    „2014-aisiais įsigijome specializuotą pensijų kaupimo bendrovę „MP Pension Funds Baltic", Lietuvos „Finasta Asset Management", 2015 metų pradžioje - Latvijos „Finasta Asset Management". Po šių sandorių bendras grupės valdomas turtas viršija 275 mln. eurų, o klientų skaičius - 160 tūkst.", - sakė „Invaldos LT" prezidentas Darius Šulnis.
    Pasak jo, „Invalda LT" siekia tapti regione pirmaujančia turto valdymo grupe, siūlančia klientams jų poreikius atitinkančius sprendimus. Investicijos į pagrindinį turto valdymo verslą 2014 metų pabaigoje sudarė 5,8 mln. eurų (20,0 mln. litų).
    Siekiant išgryninti turto struktūrą, nuo „Invaldos LT" pernai buvo atskirtos trys įmonės, kurių akcijos toliau listinguojamos NASDAQ Vilnius biržoje - į nekilnojamąjį turtą investuojanti „INVL Baltic Real Estate", į žemės ūkio paskirties žemę investuojanti „INVL Baltic Farmland" bei į informacijos technologijų verslus investuojanti „INVL Technology".
    „Invalda LT" pernai taip pat pardavė „Vilniaus baldų" akcijas ir padidino savo valdomą žemės ūkio srityje dirbančios „Litagros" akcijų paketą. „Manome, kad „Vilniaus baldai" yra sėkmingai dirbanti įmonė, o „Litagroje" matome daug neišnaudoto potencialo augimui" - sakė D. Šulnis.
    „Litagros" akcijų paketo (36,9 proc.) vertė 2014 metų pabaigoje sudarė 14,6 mln. eurų (50,3 mln. litų). Lyginant su trečiuoju ketvirčiu, dėl 2014 metais sumažėjusio pelningumo „Litagros" akcijos nuvertintos 0,5 mln. eurų (1,6 mln. litų).
    Investicijos į „INVL Baltic Real Estate" akcijas bei šios grupės įmonėms suteiktos paskolos metų pabaigoje sudarė 6,8 mln. eurų (23,6 mln. litų).
    „INVL Technology" akcijos bei šiai grupei suteiktos paskolos sudarė 2,8 mln. eurų (9,6 mln. litų). „INVL Technology" yra paskelbusi planus pritraukti ne mažiau kaip 10 mln. eurų kapitalo investicijoms į kitas IT bendroves - ketiname dalyvauti šiame procese ir manome, kad demonstruojami veiklos rezultatai bei vertės kūrimo istorija leis tai padaryti sėkmingai", - sakė D. Šulnis.
    Pastatų priežiūros versle dirbančių „Inservis" grupės įmonių akcijos metų pabaigoje buvo įvertintos 3,1 mln. eurų (10,8 mln. litų). Nuo metų pradžios akcijų vertė išaugo beveik 2 mln. eurų (7,0 mln. eurų), tačiau ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo 0,95 mln. eurų (3,3 mln. litų) - tai lėmė sumažėjęs palyginamosios įmonės daugiklis.
    „Esame patenkinti „Inservis" grupės veiklos rezultatais, kurie geriausi per įmonės gyvavimo istoriją -pajamos išaugo 30 proc. iki 5,8 mln. eurų (20,2 mln. litų), uždirbta 0,5 mln. eurų (1,7 mln. litų) grynojo pelno", - sakė D. Šulnis.
    Investicijos į banko „Finasta" bei finansų maklerio įmonės „Finasta" akcijas metų pabaigoje siekė 4,3 mln. eurų (14,8 mln. litų).
    Bendra kitų investicijų vertė siekė 3,1 mln. eurų (10,6 mln. litų).
    2014 metų pabaigoje grynoji „Invaldos LT" turto vertė sudarė 43,4 mln. eurų (149,7 mln. litų), arba 3,65 euro (12,62 lito) akcijai.
    Per 2014 metus „Invalda LT" uždirbo 3,1 mln. eurų (10,7 mln. litų) neaudituoto grynojo pelno, tačiau per ketvirtąjį ketvirtį dėl neigiamų kai kurių investicijų vertės pokyčio bei atidėtojo pelno mokesčio turto nurašymo patirta beveik 3,05 mln. eurų (10,5 mln. litų) nuostolių. Iš šios sumos 1,6 mln. eurų (5,7 mln. litų) sudarė atidėjo pelno mokesčio turto nuvertinimas.


    3 pav. Aprangos pozicijoje gresia korekcija. Kaina atsimušė nuo pasipriešinimo su padidėjusia apyvarta.


    4 pav. Šiaulių banko pozicijoje suveikė pildymosi signalas. Dabar pildytis nustojam.


    5 pav. Klaipėdos naftos taip pat jau nebesipildom.


    6 pav. City Service pirkimo signalas @1.80.


    7 pav. Litgrid pildymosi signalas @0.716.


    8 pav. Amber Grid akcijų kaina uždarė gap'ą. Laukiam pildymosi signalų.

    9 pav. Lietuvos dujų pozicijoje suveikė pildymosi signalas.

    Feb 24 11:09 AM | Link | Comment!
Full index of posts »
Latest Followers

StockTalks

More »

Latest Comments


Posts by Themes
Instablogs are Seeking Alpha's free blogging platform customized for finance, with instant set up and exposure to millions of readers interested in the financial markets. Publish your own instablog in minutes.