Please Note: Blog posts are not selected, edited or screened by Seeking Alpha editors.

2016 M. Vasario 26 D. Biržos Apžvalga

Prekybinė savaitė Baltijos rinkose pasibaigė naujienų srautu, pagyvėjusia prekyba, bei ženkliu optimizmu. Krito tik keturių akcijų kainos.
Pagrinde estiškų. Vilniuje krito tik Vilniaus degtinės akcijų kainos. O latviškų akcijų kainios visai nekrito šiandien.
Šiandien visi indeksai padarė beveik vienodą teigiamą pokytį į viršų. O per savaitę mažiausiai kilo OMXR - 0.54%. Pabiausiai kilo OMXT indeksas - 2.71%. Vilniaus indeksas per savaitę pakilo 1.20%.


1 pav. Olympic Entertainment Group pajamos augo 10.09%, o pelnas - 18.98%.
Pozicijoje suveikė savaitinis pirkimo signalas.


2 pav. APB „Apranga" įsteigė 19-tą dukterinę bendrovę UAB „Apranga Ecom LT", kuri vykdys elektroninės prekybos veiklą Lietuvoje. Įsteigtos įmonės įstatinis kapitalas yra 2,5 tūkst. eurų. Artimiausiu metu planuojama įsteigti atitinkamas įmones Latvijoje ir Estijoje.
Dieninis pirkimo signalas @2.56, savaitinis - @2.62.


3 pav. Akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta" 2015 m. 12 mėn. neaudituoti finansiniai rezultatai:
2015 m. grynasis pelnas sudaro 22,0 mln. Eur arba 138 proc. daugiau, lyginant su 2014 m. kai jis sudarė 9,3 mln. Eur.
Pelnas prieš mokesčius, palūkanas bei nusidėvėjimą (EBITDA) už 2015 m. išaugo 2,2 karto arba 121,2 proc. lyginant su 2014 m. ir sudarė 37,4 mln. Eur.
Pardavimo pajamos už 2015 m. sudaro 109,7 mln. Eur arba 2,8 karto daugiau, lyginant su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu - 39,8 mln. Eur.
2015 m. Bendrovės pajamos ir pelnas reikšmingai išaugo dėl:
SGD terminalo veiklos rezultatų (veikla pradėta tik 2014 m. pabaigoje);
Naftos terminalo krovos apimčių ir veiklos pelningumo padidėjimo.
Pozicijoje suveikė pirkimo signalai. Pildymosi signalas @0.400.


4 pav. AB „Energijos skirstymo operatorius" (toliau - ESO), kodas 304151376, registruotos buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius. Bendras AB „Energijos skirstymo operatorius" išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičius yra 894 630 333; ISIN kodas - LT0000130023.
Gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Lietuvos dujos" 2015 metais reikšmingai pagerino veiklos rodiklius: didėjo bendrovės EBITDA ir grynasis pelnas, mažėjo veiklos sąnaudos. Be to, aktyvūs „Lietuvos dujų" veiksmai ir palanki situacija gamtinių dujų rinkoje leido padidinti klientų skaičių ir pardavimo pajamas.
„Lietuvos dujų" pardavimo pajamos 2015 metais siekė 54,9 mln. eurų ir buvo 0,6 proc. didesnės nei 2014 metais. Pajamų padidėjimą lėmė peržiūrėtos ir pagal dujų suvartojimo prognozes pakoreguotos skirstymo paslaugų kainos.
„Lietuvos dujos" pernai uždirbo 24 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) arba 18,2 proc. daugiau nei 2014 metais, kai EBITDA buvo 20,3 mln. eurų.
2015 metų „Lietuvos dujų" grynasis pelnas, uždirbtas iš dujų skirstymo veiklos, buvo 2,2 karto didesnis nei pernai tuo pačiu metu ir sudarė 12,9 mln. eurų (2014 metų grynasis dujų skirstymo veiklos pelnas sudarė 5,9 mln. eurų). Tokius pokyčius lėmė geresni veiklos rezultatai dėl didesnių pajamų ir sumažėjusių sąnaudų.
„Lietuvos dujų" sąnaudos per metus sumažėjo 17 proc. ir sudarė 41,3 mln. eurų (2014 m. - 49,8 mln. eurų).
„2015 metais „Lietuvos dujose" įgyvendinti organizaciniai ir veiklos pokyčiai atsispindi bendrovės rezultatuose: pernai didėjo veiklos efektyvumas ir mažėjo veiklos sąnaudos. Tuo pačiu mūsų aktyvūs veiksmai ir palanki situacija rinkoje leido pritraukti daugiau naujų gamtinių dujų vartotojų, kurie gamtines dujas renkasi dėl palankios kainos, paprasto ir efektyvaus naudojimo. Tęsdami veiklą ESO ir toliau tobulinsime vidinius procesus ir ieškosime galimybių veikti dar efektyviau", - teigė Liudas Liutkevičius, ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
„Lietuvos dujų" investicijos sudarė 14 mln. eurų - tai 1,9 mln. eurų arba 15,7 proc. daugiau nei 2014 metais, kai investicijos siekė 12,1 mln. eurų. Investicijų augimą 2015 metais lėmė didėjantis prie dujų tinklo prijungiamų naujų klientų skaičius ir dėl to augančios naujų dujų sistemų statybų apimtys. Taip pat daugiau buvo investuota į patikimumo projektus bei dujų sistemų rekonstravimą ir modernizavimą.
2015 metais prie skirstomojo tinklo „Lietuvos dujos" prijungė beveik 4,1 tūkst. naujų klientų, tai - 13,5 proc. daugiau nei pernai.
2015 metais „Lietuvos dujos" skirstomaisiais dujotiekiais transportavo 6,8 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų - apie 13,6 proc. mažiau nei pernai. Dujų skirstymo apimtys labiausiai mažėjo energetikos ir pramonės įmonėse dėl neįprastai šiltų žiemos orų bei šilumos ir elektros gamybos įmonėse sumažėjusios elektros gamybos. Tuo tarpu dujų paskirstymas privatiems ir smulkiems verslo klientams išliko stabilus.
Nuo 2016 metų sausio 1 dienos veiklą pradėjo „Lietuvos dujų" ir elektros tiekimo ir skirstymo bendrovės LESTO pagrindu įkurta bendrovė „Energijos skirstymo operatorius" (ESO).

Elektros skirstymo bendrovė LESTO 2015 metais didino investicijas į elektros skirstymo tinklo modernizavimą ir gerino tinklo patikimumo rodiklius. Be to, pernai padidinusi veiklos efektyvumą, bendrovė prisidėjo prie palankesnių 2016 metų elektros kainų - svertinė skirstymo paslaugos kaina sumažėjo daugiau nei 1 procentu.
LESTO grynasis pelnas 2015 metais siekė 72,5 mln. eurų. Tuo tarpu 2014 metais LESTO grynasis nuostolis, įvertinus ilgalaikio materialiojo turto vertinimo rezultatus, siekė 164,6 mln. eurų.
2015 metais bendrovė klientams persiuntė 8,529 teravatvalandes (TWh) elektros energijos - 1,6 proc. daugiau nei 2014 metais. Persiuntimo pajamos sudarė du trečdalius LESTO pajamų. 2015 metais LESTO pajamos siekė 581,8 mln. eurų ir buvo 10,6 proc. mažesnės nei 2014 metais. Pajamų sumažėjimą lėmė mažesnės elektros energijos kainos 2015 metais.
Pernai bendrovė uždirbo 124,8 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) - 3,1 proc. mažiau nei 2014 metais. EBITDA marža palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 1,65 proc. punkto iki 21,46 procento.
Bendrovės investicijos į tinklo modernizavimą ir plėtrą pernai siekė 117,6 mln. eurų - 15,9 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Palyginti su 2014 metais, labiausiai - 53,1 proc. - iki 57,1 mln. eurų padidėjo investicijos į žemos įtampos tinklo rekonstrukciją ir atnaujinimą.
„Nuosekliai didinamos investicijos į elektros skirstymo tinklo modernizavimą leido užtikrinti geresnę teikiamų paslaugų kokybę klientams. Tai įrodo ir pernai 4 punktais - iki 80 - padidėjęs klientų pasitenkinimo rodiklis. Dabar sujungę elektros ir dujų skirstymo operatorius ir pasitelkę išmaniąsias technologijas, mes turėsime unikalią galimybę klientams pasiūlyti dar daugiau paslaugų iš vienų rankų: dar patikimesnes, naujus klientų poreikius atitinkančias paslaugas, paprastesnį ir greitesnį elektros ir dujų įvedimą", - teigė „Energijos skirstymo operatoriaus" (ESO) valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
2015 metais, palyginti su pernai tuo pat metu, vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) su stichinių reiškinių („force majeure" ) įtaka vienam klientui sumažėjo 37,51 minutės iki 106,53 minutės. Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius, įskaitant gamtos reiškinių įtaką, vienam klientui (SAIFI) palyginamuoju laiku sumažėjo nuo 1,29 iki 1,06 karto.
Elektros energijos įsigijimo ir susijusių paslaugų sąnaudos per metus sumažėjo 14,8 proc. iki 373,8 mln. eurų. Tam didžiausią įtaką turėjo sumažėjusios elektros energijos įsigijimo biržoje sąnaudos, mažesnės elektros energijos perdavimo ir sisteminių paslaugų kainos.
Pernai LESTO prijungimo prie tinklo arba galios didinimo paslaugą suteikė 28,5 tūkst. klientų - 7,8 proc. daugiau nei 2014 metais. Klientų prijungtų objektų leistinoji naudoti galia siekė 386,9 tūkst. kilovatų (NYSE:KW) ir buvo 15,2 proc. didesnė nei 2014 metais. Pirmą kartą prie tinklų buvo prijungta 17,6 tūkst. klientų - 0,65 proc. daugiau nei 2014 metais, o šių objektų leistinoji naudoti galia buvo 6,73 proc. didesnė nei ankstesniais metais.
Pirkimo signalas @0.866.


5 pav. Nacionalinės elektros energijos gamintojos „Lietuvos energijos gamybos" 2015 m. veiklos rezultatuose tiesiogiai atsispindi reikšmingi reguliuotojo ir pačios bendrovės priimti sprendimai. Pirmuosius bendrovė ir toliau siekia panaikinti teisme. Tuo metu antrieji išgrynintai gamybos bendrovei sukuria galimybes veikti konkurencingiau bei mažinti subsidijų naštą vartotojams.
2015 m. bendrovės pardavimo pajamos iš viso sudaro 203,10 mln. eurų ir yra 12,1 proc. mažesnės nei 2014 m. pardavimo pajamos (231,08 mln. eurų). Neaudituotas „Lietuvos energijos gamybos" 2015 m. pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sudaro 50,27 mln. eurų ir yra 21,5 proc. mažesnis nei 2014 m. EBITDA (64,02 mln. eurų). Neigiamą rodiklių pokytį lėmė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) dar 2014 m. priimti sprendimai dėl 2010-2012 m. bendrovės veiklos patikrinimo rezultatų ir dėl bendrovės pripažinimo turinčia didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje. Atsižvelgiant į juos, bendrovei 2015 metams buvo nustatytos sumažintos reguliuojamų paslaugų kainos.
„Vos priimtus šiuos sprendimus apskundėme teisme ir iki šiol nuosekliai giname savo poziciją, siekdami, kad bendrovės veikla būtų vertinama teisingai, atsižvelgiant į realias rinkos sąlygas, visų galiojančių teisės aktų ir anksčiau priimtų reguliavimo sprendimų nuostatas", - sako Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos" valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė. Pasak jos, bendrovė tiki jai palankia teismų baigtimi, tačiau šių pajamų į 2015 m. finansines ataskaitas neįtraukia vadovaudamasi auditorių rekomendacijomis.
Atmetus minėtų VKEKK sprendimų įtaką, bendrovės 2015 m. pajamos būtų 7,8 proc. didesnės, o EBITDA siektų apie 66,2 mln. eurų. Tai būtų daugiau negu 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, nepaisant sumažėjusių komercinės elektros energijos gamybos apimčių. Atitinkamai, EBITDA marža sudarytų 28,7 proc., o tai yra 1,3 proc. punktais daugiau nei 2014 m.
2015 m. buvo rekordiškai sausringi, tad dėl itin mažo vandens kiekio Nemune smuko Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės gamyba. Šioje elektrinėje 2015 m. pagaminta 13,4 proc. mažiau elektros energijos nei per 2014 m. Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės gamybos apimtys išliko tokios pat, kaip 2014 m. Tuo metu Elektrėnų komplekse, kur elektra gaminta siekiant šiltuoju metų laiku užtikrinti tiekimo saugumą, buvo pagaminta 24,4 proc. daugiau elektros energijos nei 2014 m. Iš viso per 2015 m. parduota beveik 2,007 TWh bendrovės valdomose elektrinėse pagamintos elektros energijos. Palyginti su 2014 m., pagamintas elektros energijos kiekis išaugo 9,3 proc.
Bendrovės vadovės teigimu, kiti iššūkiai, su kuriais 2015 m. susidūrė „Lietuvos energijos gamyba", buvo numatyti jos strategijoje. „Energetikos rinka keičiasi labai greitai, tad perskirstėme jėgas ir kėlėme sau užduotį didinti bendrovės lankstumą, mažinti veiklos palaikymo sąnaudas bei kuo sėkmingiau prie rinkos pokyčių prisitaikyti", - sako E. Čiužaitė ir vardija didžiausius atliktus darbus. Atskirdama elektros ir šilumos energijos gamybą, bendrovė praėjusiais metais baigė statyti naują biokuro katilinę Elektrėnuose ir pradėjo 1 ir 2 rezervinės elektrinės blokų demontavimą. Išgrynindama savo kaip gamybos įmonės veiklą, atskyrė komercinę didmeninės elektros prekybą. O įgyvendindama strateginį tikslą mažinti VIAP poreikį, „Lietuvos energijos gamybos" valdyba priėmė sprendimą dėl 5 ir 6 blokų eksploatacijos nutraukimo nuo 2016 m. pradžios.
Pastarasis sprendimas, dėl kurio buvo pripažintas vienkartinis 30 mln. eurų nuostolis dėl ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo ir su turtu susijusių dotacijų atstatymo, padarė neigiamą įtaką bendrovės 2015 m. grynajam rezultatui, tad bendrovė 2015 m. patyrė 0,23 mln. eurų grynojo nuostolio. 2014 m. grynasis pelnas sudarė 33,41 mln. eurų.
Svarbu, kad nutraukus prastos techninės būklės mažai naudotinų bei didelių palaikymo sąnaudų reikalaujančių gamybos įrenginių eksploataciją, žengtas didelis žingsnis įgyvendinant bendrovės strateginius tikslus. Pirmiausia, tai padės mažinti subsidijų naštą elektros energijos vartotojams. Antra, leis didinti bendrovės vertę koncentruojantis į energetiniam saugumui reikalingų įrenginių patikimumo užtikrinimą bei efektyvų išnaudojimą, veiklos konkurencingumo didinimą.
Ruošdamiesi 2016 metams - veiklai be gamybos kvotos bei dėl naujų jungčių atsiradimo dar labiau pasikeitusioje rinkoje - bendrovės valdomo Elektrėnų komplekso specialistai prisitaikė prie darbo strateginio rezervo užtikrinimo režimu. Čia eksploatuojami optimalūs pajėgumai elektros energijos poreikiui užtikrinti, šilumos energija jau gaminama iš biokuro. O hidroelektrinėse ir toliau gaminama konkurencinga elektros energija.
„Praėjusiais metais pardavėme dukterinių įmonių akcijas ir, siekdami koncentruotis į efektyvią energijos gamybą, dalį bendrovės vykdytos komercinės didmeninės elektros energijos prekybos veiklos perdavėme „Energijos tiekimui", kuriame nuo šių metų pradžios sutelkta didmeninės ir mažmeninės elektros energijos prekybos kompetencija. Taigi, „Lietuvos energijos gamyba" dabar - lanksti ir atvira pokyčiams energijos gamybos bendrovė, kuri sieks įgyvendinti savo strateginius tikslus, didinti įmonės vertę ir prisidėti prie visų suinteresuotųjų šalių gerovės augimo", - sako bendrovės vadovė.
Pozicijoje formuojasi palaikymas ties 0.623.


6 pav. AB „Amber Grid" 2015 m. neaudituoti veiklos rezultatai parengti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus:
2015 m. pajamos - 55,8 mln. Eur (2014 m.- 51,8 mln. Eur);
2015 m. pelnas prieš apmokestinimą - 14,7 mln. Eur (2014 m.- 136,0 mln. Eur nuostolis);
2015 m. grynasis pelnas - 16,0 mln. Eur (2014 m.- 113,4 mln. Eur nuostolis).
2015 m. pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) siekė 30,1 mln. Eur, palyginus su 2014 m. (28,5 mln. Eur) padidėjo 5,3 proc.


7 pav. 2016 m. vasario 25 d. AB „Gubernija" valdyba patvirtino Bendrovės 2015 metų 12 mėnesių neaudituotą tarpinę finansinę ataskaitomybę, parengtą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
2015 m. dvylikos mėnesių pajamos sudarė 8,537 mln. EUR, sumažėjo 25,15 proc., lyginant su 2014 m. pajamomis - 11,405 mln. EUR. 2015 m. EBITDA rodiklis 0,463 mln. EUR, lyginant su 2014 m. EBITDA - 0,593 mln. EUR, sumažėjo 21,92 proc. 2015 m. dvylikos mėnesių nuostolis sudaro 0,264 mln. EUR, 2014 m. dvylikos mėnesių nuostolis buvo 0,363 mln. EUR.
Nuostolį per ataskaitinį laikotarpį lemė sumažėjęs alaus vartojimas dėl išaugusio akcizo alui ir gyventojų migracijos.


8 pav. 2015 m. „Litgrid" grupės neaudituotas pelnas iki apmokestinimo buvo 2,6 mln. eurų. 2014 m. grupės nuostolis, nevertinant praėjusiais metais atlikto ilgalaikio materialaus turto vertinimo rezultato, buvo 7,5 mln. eurų. Didžiausią įtaką pelno augimui turėjo beveik ketvirtadaliu mažesnės nei praėjusiais metais grupės sąnaudos.
Per 2015 m. dvylika mėnesių Grupės pajamos buvo 100,5 mln. eurų, 16 proc. mažesnės nei 2014 m. Pusė Grupės pajamų, t. y., 50,4 mln. eurų, gauta už elektros perdavimą. Mažesnes įmonių grupės pagrindinės veiklos pajamas lėmė 2015 metams Valstybinės energetikos ir kainų kontrolės komisijos patvirtintas beveik penktadaliu mažesnis elektros perdavimo tarifas ir 24 proc. mažesnis sisteminių paslaugų tarifas.
Nuo 2015 m. pradžios veikiantis bendras Baltijos šalių balansavimo elektros blokas leido 30 proc. sumažinti „Litgrid" parduodamos balansavimo elektros energijos kainas. Dėl šios priežasties 27 proc. mažėjo balansavimo elektros pardavimo pajamos.
„Racionalus ir atsakingas sąnaudų valdymas leido sumažinti veiklos kaštus ir gerinti įmonių grupės finansinius rezultatus. Bendrai organizuodami Baltijos šalių balansavimo elektros bloko veiklą sumažinome balansavimo elektros energijos kainas. Ir nors tai mažino Grupės pajamas, tuo pačiu sutaupė 2,3 mln. eurų visiems elektros vartotojams", - sakė Rimantas Busila, „Litgrid" Finansų departamento direktorius ir valdybos narys.
Grupės sąnaudos 2015 m. buvo 97,4 mln. eurų, 23 proc. mažesnės nei 2014 m. Daugiausia, 44 proc., sumažėjo nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos. Tai atsitiko dėl pernai atlikto bendrovės ilgalaikio materialaus turto perkainavimo. Ketvirtadaliu sumažėjo elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos, iš jų 25 proc. balansavimo-reguliavimo elektros sąnaudos ir 30 proc. sisteminių paslaugų sąnaudos.
2015 m. grupės EBITDA buvo 27,1 mln. eurų. EBITDA marža buvo 27 proc.
2015 m. pabaigti du strateginiai elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektai, „NordBalt" ir „LitPol Link". Jų įgyvendinimui skirta 186 mln. eurų, arba 91 proc. visų investicijų per 2015 m. Dar 22 mln. eurų investuota į perdavimo tinklo rekonstrukciją ir plėtrą.


9 pav. Silvano Fashion Group pozicijoje suveikė savaitinis pirkimo signalas.


10 pav. Tallinna Vesi pozicijoje suveikė savaitinis pirkimo signalas.


11 pav. Šiaulių banko pozicijoje suveikė dieninis pirkimo signalas, savaitinis pirkimo signalas @0.308.


12 pav. Dieninis Grigeo Grigiškių pirkimo signalas @1.07.


13 pav. Brent naftos fjūčerių kainos rodo stabilų atsigavimą. Pramušti keli stogai. Lūkesčiai dėl pasiūlos stabilizavimo?

14 pav. Aukso pozicijoje labiau priešinga situacija. Susiformavo stiprus pasipriešinimas prie didžiausios apyvartos. Dabar jos smunka. Sunku tikėtis šuolio į viršų artimiausiu metu.

Disclosure: I/we have no positions in any stocks mentioned, and no plans to initiate any positions within the next 72 hours.