Please Note: Blog posts are not selected, edited or screened by Seeking Alpha editors.

2016 M. Birželio 1 D. Biržos Apžvalga

Pirmą kalendorinės vasaros dieną biržose - ne vasariškos nuotaikos. Prekyba aktyvi, milijoninė. Beveik.
Šiaulių banko akcijos antradienį lenkė visas akcijas ir net LHV. Ir be „meldonijaus" - tiesioginių sandorių.
Net Olympicas su Tallink iš galo vos velkasi. Na, pažiūrėsime, kiek čia šita bankinė euforija Baltijos rinkose išsilaikys.
O ir meškos šiandien į rinkas įsisuko. Kilo tik Talino akcijų indeksas. OMXV sumenko 0.25%.


1 pav. AB „Vilkyškių pieninė" apyvartos mažėjimą 15% lėmė kainų lygmens mažėjimas.
Pozicijoje su trenksmu suveikė Stop Loss signalas.


2 pav. AB „Linas Agro Group" 2015-2016 finansinių metų devynių mėnesių konsoliduotos pajamos siekė 474 mln. Eur ir išaugo 6,6 proc., lyginant su ankstesniais metais (445 mln. Eur). Trečiojo ketvirčio prekybos pajamos siekė 107 mln. eurų ir sumažėjo 20 proc., jei palyginti su ankstesniais metais (134 mln. Eur).


3 pav. 2016 metų 3 mėnesių AB „Invalda INVL" įmonių grupės neaudituoti rezultatai:
- AB „Invalda INVL" akcininkams tenkanti konsoliduoto nuostolio dalis siekia 0,18 mln. eurų, 2015 metų 3 mėn. pabaigoje akcininkams tenkanti konsoliduoto pelno dalis siekė 1,2 mln. eurų.
- konsoliduotas 2016 metų 3 mėnesių nuosavas kapitalas sudarė 47,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais - 48,1 mln. eurų.
- visas konsoliduotas grynasis nuostolis siekia 0,18 mln. eurų, 2015 metų 3 mėn. pabaigoje grynasis pelnas siekė 1,2 mln. eurų.
Pačios AB „Invalda INVL" 2016 metų 3 mėnesių nuostolis sudaro 0,1 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. bendrovės pelnas sudarė - 0,86 mln. eurų. 2016 metų 3 mėnesių nuosavas kapitalas sudarė 48,4 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais - 48,5 mln. eurų.


4 pav. Nacionalinė energijos gamintoja „Lietuvos energijos gamyba" 2016 I ketvirtį efektyviai išnaudojo valdomų elektros energijos gamybos pajėgumų galimybes gaminti konkurencingai ir patikimai teikė energetikos sistemai būtinas paslaugas. Neaudituotuose finansiniuose bendrovės rezultatuose atsispindi efektyvesnė jos veikla, tuo pačiu didelę neigiamą įtaką daro bendrovės ginčijamos reguliavimo nuostatos.
2016 m. I ketv. visos trys bendrovės valdomos elektrinės kartu pagamino beveik ketvirtadaliu daugiau elektros energijos negu pernai tuo pačiu metu (atitinkamai 305 GWh ir 247 GWh). Dėl didesnio vandens kiekio daugiausiai (22,6 proc.) didėjo Kauno A. Brazausko hidroelektrinės (Kauno HE) gamyba (iki 118 GWh). Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (Kruonio HAE) gamyba išliko panašiame lygyje (pagaminta 153 GWh), o štai konkurencingai veikęs kombinuoto ciklo blokas pagamino 34 GWh. Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį Elektrėnuose elektros energija iš viso nebuvo gaminama.
„2016 metams atsakingai ruošėmės, nes žinojome, kad panaikinus remtinos elektros energijos gamybos kvotas ir atsiradus naujoms jungtims veiksime dar labiau pasikeitusioje rinkoje. Rezultatas - pirmąjį ketvirtį pagaminome daugiau konkurencingos elektros energijos, elektrinės patikimai veikė tuo metu, kai smarkiai atšalus orams ar atsijungus elektros energijos jungčiai su Švedija „NordBalt", reikėjo užtikrinti stabilų elektros energijos tiekimą ir prisidėti prie elektros energijos kainų biržoje stabilizavimo. Tai rodo, kad prie pokyčių prisitaikome sėkmingai", - sako Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos" valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė.
Nepaisant sėkmingos bendrovės veiklos, dalis bendrovės komercinės veiklos rezultato, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimu, buvo skirta sumažinti bendrovei skiriamas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (OTCPK:VIAP) lėšas. Tai tapo pagrindine priežastimi, dėl ko mažėjo ir bendrovės pardavimo pajamos (10,1 proc. mažėjimas, nuo 37,23 mln. eurų 2015 m. I ketv. iki 33,46 mln. eurų 2016 m. I ketv.), ir pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), kuris 2016 m. I ketv. sudaro 9,56 mln. eurų ir yra 48,1 proc. mažesnis nei 2015 m. I ketv. EBITDA (18,41 mln. eurų).
Atmetus VKEKK sprendimų įtaką bendrovės EBITDA būtų 5,8 mln. eurų didesnė. Didžioji dalis šios sumos - 4,8 mln. eurų - tai Kruonio HAE ir Kauno HE komercinės veiklos pelno dalis, kuri, VKEKK sprendimu, šiuo metu nukreipiama bendrovės pastoviųjų sąnaudų, patiriamų teikiant VIAP, dengimui.
Primename, kad VKEKK sprendimų įtaka prieš metus, 2015 m. I ketv. ataskaitose, dar nebuvo atspindėta. Šiais sprendimais dėl 2010-2012 m. bendrovės veiklos patikrinimo rezultatų ir dėl bendrovės pripažinimo turinčia didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje, mažėja bendrovei skirtų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų bei galios rezervų užtikrinimo paslaugų pajamos, t. y. nepripažįstama reguliuojamos veiklos pajamų dalis. Į finansines ataskaitas bendrovė šių pajamų neįtraukia vadovaudamasi auditorių rekomendacijomis, tačiau ir toliau aktyviai gina savo poziciją dėl jų pripažinimo, siekdama minėtus VKEKK sprendimus panaikinti teisme.
Neaudituotas bendrovės 2016 m. I ketv. grynasis pelnas sudaro 13,96 mln. eurų, tuo tarpu 2015 m. I ketv. grynasis pelnas sudarė 14,82 mln. eurų. Didžiausią teigiamą įtaką grynajam rezultatui padarė didmeninės elektros prekybos verslo dalies pardavimas. Primename, kad šią verslo dalį nupirkęs Energijos tiekimas UAB bendrovei grynaisiais pinigais dalimis iki 2017 m. kovo 31 d. sumokės 13,1 mln. Eur. Dar 8 mln. Eur (po 2 mln. Eur per metus) gali būti sumokėti priklausomai nuo parduodamos veiklos rezultatų per laikotarpį iki 2019 m. Bendra galutinė sandorio suma, jei bus įgyvendintos visos sutartyje numatytos sąlygos, gali pasiekti 21,1 mln. Eur. Tiesa, didmeninės elektros prekybos verslo dalies pardavimas turėjo neigiamos įtakos bendrovės EBITDA, nes 2016 m. sausio 1 d. pardavusi šią verslo dalį ji nebegauna pajamų iš prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.
Pasak E. Čiužaitės, 2016 m. I ketv. apčiuopiamą naudą gerinant bendrovės rezultatus davė visų darbuotojų pastangos tapti lankstesne ir efektyvesne energijos gamybos įmone. „Ir toliau skiriame išskirtinį dėmesį įrenginių patikimumo užtikrinimui, o veiklos sąnaudos mažėja dėl greičiau atliekamų remontų, darbo organizavimo pokyčių, taip pat mažėja verslo aptarnavimo paslaugų išlaidos", - sako bendrovės vadovė.


5 pav. AB „Energijos skirstymo operatorius" (toliau - ir ESO), kodas 304151376, registruotos buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius. Bendras AB „Energijos skirstymo operatorius" išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičius yra 894 630 333; ISIN kodas - LT0000130023.
Didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija", UAB (toliau - Lietuvos energija) valdoma elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius" per pirmuosius tris veiklos mėnesius didino pajamas ir sulaukė rekordinio prašymų įvesti dujas skaičiaus. Nuo šių metų pradžios į ESO sujungus AB LESTO (toliau - LESTO) ir akcinę bendrovę „Lietuvos dujos" (toliau - Lietuvos dujos), veiklos sąnaudos sumažėjo beveik 7 proc.
ESO pajamos pirmąjį 2016 metų ketvirtį siekė 182,5 mln. eurų ir buvo 3,3 proc. didesnės nei 2015 metų sausio-kovo mėnesiais, kai LESTO ir „Lietuvos dujų" konsoliduotos pajamos buvo 176,541 mln. eurų. Pajamos augo dėl didesnių elektros ir gamtinių dujų paskirstymo apimčių.
Pirmąjį šių metų ketvirtį ESO klientams paskirstė 2,375 mlrd. kWh elektros energijos ir 2,9 mlrd. kWh gamtinių dujų - atitinkamai 6,4 proc. ir 9,4 proc. daugiau nei 2015 metų pirmąjį ketvirtį.
„Nuo pirmųjų veiklos dienų ėmėmės strateginių darbų: nusibrėžėme ambiciją šiemet dar labiau sutrumpinti elektros ir dujų įvedimo trukmę, toliau gerinti tinklo patikimumo rodiklius investuojant į išmanias ir pažangias technologijas, toliau kelti paslaugų ir klientų aptarnavimo kokybę. Pastaroji žiema dėl šaltesnių orų nei pernai augino elektros ir dujų skirstymo kiekį. Tikimės, jog dujų suvartojimo apimtys toliau augs, nes jau dabar pastebime sparčiai augantį gyventojų ir verslo susidomėjimą atpigusiomis dujomis. Tai įrodo ir rekordinis prašymų įvesti dujas skaičius: per tris mėnesius iš viso sulaukėme per 2 tūkst. paraiškų - dukart daugiau nei pernai tuo pat metu", - sakė ESO valdybos pirmininkas, generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
ESO vadovo teigimu, nuo metų pradžios perkėlus klientų aptarnavimą į bendrą paslaugų centrą - „Gilė" - elektrą ir dujas vartojantys klientai nuo metų pradžios gali dar paprasčiau išspręsti rūpimus klausimus vienoje platformoje. Paskui šiuos pokyčius startavo išmanioji „Gilės" programėlė - jos pagalba ESO klientai visas paslaugas gali gauti būdami bet kur, kur yra interneto ryšys.
ESO sausio-kovo mėnesiais uždirbo 48,9 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) - 7,8 proc. mažiau nei 2015-ųjų pirmąjį ketvirtį. EBITDA marža palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 3,22 proc. punkto iki 26,78 procento.
ESO veiklos sąnaudos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2015-ųjų tuo pat metu, sumažėjo 6,8 proc. iki 24,9 mln. eurų.
ESO grynasis pelnas 2016 metų pirmąjį ketvirtį siekė 30,8 mln. eurų ir buvo 14,1 proc. mažesnis nei 2015 metų sausio-kovo mėnesiais, kai LESTO ir „Lietuvos dujų" konsoliduotas 2015 metų pirmojo ketvirčio grynasis pelnas siekė 35,859 mln. eurų. Grynasis pelnas sumažėjo dėl 2016 metais sumažėjusio skirtumo tarp reguliatoriaus nustatytos ir realios elektros energijos įsigijimo kainos. Reguliatoriaus nustatyta kaina šiemet, palyginti su pernai, sumažėjo 14 proc., o reali vidutinė elektros įsigijimo kaina - 1 procentu.
Per tris šių metų mėnesius ESO investicijos į elektros į dujų skirstomuosius tinklus siekė 18,053 mln. eurų - 4,3 proc. mažiau nei 2015-ųjų pirmąjį ketvirtį. Mažesnes investicijas lėmė metų pradžioje vyravę šalti orai, dėl kurių suplanuotų investicijų projektų įgyvendinimas buvo perkeltas į kitus ketvirčius.
Elektros, gamtinių dujų ar susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos per 2016 metų tris mėnesius siekė 108,7 mln. eurų ir buvo 12,2 proc. didesnės nei 2015 m. sausio-kovo mėnesiais. Tai lėmė išaugę elektros persiuntimo kiekiai ir padidėjusi elektros perdavimo kaina.
Elektros tinklo patikimumas palyginamuoju laiku taip pat išaugo: su stichinių reiškinių įtaka, vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) per 2016 metų tris mėnesius vienam vartotojui siekė 35,97 minutes. Tai 1,68 minutės mažiau nei 2015 metais tuo pat metu. Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI) su stichinių reiškinių įtaka („force majeure" ) per 2016 metų tris mėnesius siekė 0,28 karto - 0,04 karto mažiau nei 2015 m. sausio-kovo mėnesiais.


6 pav. 2016 m. I-ą ketvirtį AB „Vilniaus degtinė" pardavimo pajamos be akcizo sudarė 5 350,0 tūkst. eurų ir išaugo 14,21% lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu (2015 m. - 4 684,4 tūkst. eurų).
Didžiąją dalį Įmonės pardavimo pajamų sudarė pardavimai Lietuvos rinkoje 71%. Pardavimo pajamos vidaus rinkoje padidėjo 4,89%, ES rinkoje padidėjo 30,23%, pardavimai į trečiąsias šalis augo 2,72 karto. Didžiausią pajamų dalį iš ES rinkos sudarė pardavimai į Lenkiją, Latviją, Estiją, Daniją. Didžiausią pajamų dalį iš trečiųjų šalių sudarė pardavimai į Ukrainą, Iraką, Baltarusiją.
Per 2016 m. I-ą ketvirtį Įmonės pelnas sudarė 285,1 tūkst. eurų ir išaugo 82,19% lyginant su 2015 metų atitinkamu laikotarpiu (156,5 tūkst. eurų).
Įmonės EBITDA per 2016 m. sausio - kovo mėn. išaugo 46,51% lyginant su 2015 metų atitinkamu laikotarpiu ir sudarė 565,8 tūkst. eurų (2015 m. sausio - kovo mėn. - 386,2 tūkst. eurų). EBITDA pelningumas per metus padidėjo nuo 8,24% iki 10,58%.


7 pav. AB Šiaulių bankas gavo vadovų pranešimus apie sandorius dėl banko išleistų vertybinių popierių.
Algirdas Butkus pirko 110,522 akcijas;
Vytautas Sinius pirko 88,986 akcijas;
Donatas Savickas pirko 39,039 akcijas;
Daiva Šorienė pirko 51,088 akcijas;
Vita Adomaitytė pirko 36,997 akcijas;
Jonas Bartkus pirko 37,287 akcijas;
Ilona Baranauskienė pirko 34,732 akcijas.

AB Šiaulių bankas (toliau - Bankas), įmonės kodas 112025254, adresas Tilžės g. 149, 76348 Šiauliai.
Siekiant pagal Lietuvos banko nustatytus Atlygio politikos reikalavimus išmokėti grupei darbuotojų kintamojo atlygio dalį Banko akcijomis, 2016 m. gegužės 23 -31 dienomis Nasdaq Vilnius biržoje pagal darbuotojų grupės jungtinius pavedimus sudaryti Banko akcijų pirkimo sandoriai. Už šiais sandoriais nupirktas 1 239 487 Banko akcijas sumoka Bankas, UAB „Šiaulių banko lizingas" bei UAB „SB lizingas", tokiu būdu įvykdydami prievolę išmokėti kintamojo atlygio dalį Banko akcijomis.
Kol kas ramu, bet korekcija gali ir prasidėti greitai.


8 pav. AB Pieno žvaigdės 2016 m. trijų mėnesių nuostoliai i6augo trigubai.


9 pav. AB „Agrowill Group" pateikia tarpinę neaudituotą konsoliduotą 2016 m. trijų mėnesių, pasibaigusių 2016 m. kovo 31 d., finansinę atskaitomybę ir atsakingų asmenų patvirtinimą.
Pirmąjį 2016 m. ketvirtį AB „Agrowill Group" įmonių grupės pajamos sudarė 8,92 mln. eurų. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu įmonės pajamos buvo 8,91 mln. eurų.
2016 m. trijų mėnesių grynasis pelnas sudarė 0,55 mln. eurų. 2015 m. to paties laikotarpio AB Agrowill Group grynasis nuostolis siekė 0,56 mln. eurų.
Grynojo pelno rodikliams 2016 m. I-ą ketvirtį teigiamos įtakos turėjo didesnis išmokų kaupimas už atitinkamą 2016 m. ataskaitinį laikotarpį. 2016 m. I-ą ketvirtį buvo priskaitytos ir tiesioginės ir perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo išmokos, kai tuo tarpu 2015 m. pradžioje Grupė apsiskaitė tik tiesiogines išmokas, kadangi paraiškos ekologinės gamybos sertifikavimui buvo pateiktos tik 2015 m. II-ą ketvirtį. Todėl 2015 m. pabaigoje, patvirtinus paskutines dukterinių bendrovių paraiškas, 2016 m. Grupė apskaitė 1/4 per metus planuojamų gauti išmokų. Skirtumas tarp 2015 m. ir 2016 m. per pirmą ketvirtį apskaitytų išmokų siekia apie 1,3 mln. eurų.
Grybų ir komposto pardavimų pelnas išaugo. Pienininkystės rezultatą per 2016 m. tris mėnesius, lyginant su 2015 m. pirmaisiais trimis mėnesiais, mažino ir toliau dėl pasaulinės pieno perprodukcijos kritusios supirkimo kainos. Mažesni ataskaitinio laikotarpio grūdų pardavimo kiekiai lėmė mažesnį augalininkystės rezultatą.
2016 m. trijų mėnesių EBITDA sudarė 2,15 mln. eurų. 2015 m. to paties laikotarpio AB "Agrowill Group" EBITDA siekė 1,17 mln. eurų.


10 pav. AB „Grigeo Grigiškės" gavo pranešimą apie asmens, glaudžiai susijusio su valdybos nariu Vigmantu Kažukausku, sandorius emitento vertybiniais popieriais.
Jis pirko 25,600 akcijų.
Pildymosi signalas @1.17.


11 pav. „Aprangos" grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) 2016 m. gegužės mėnesį sudarė 18,2 mln. eurų ir buvo 9,7% didesnė nei 2015 m. gegužės mėnesio apyvarta.
2016 m. sausio - gegužės mėnesiais „Aprangos" grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) sudarė 77,8 mln. eurų, arba 7,8% daugiau nei 2015 metų atitinkamu laikotarpiu.
„Aprangos" grupės tinklo apyvarta 2016 m. sausio-gegužės mėnesiais, lyginant su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, Lietuvoje padidėjo 5,3%, Latvijoje 6,5%, o Estijoje 21,3%.
Šiuo metu „Aprangos" grupė Baltijos šalyse valdo 177 parduotuvių tinklą (103 Lietuvoje, 46 Latvijoje ir 28 Estijoje), kurių bendras plotas sudaro 81,0 tūkst. kv. m.. Lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu parduotuvių plotas didesnis 5,4%.

12 pav. Korekcija LHV Group pozicijoje tikrai pribrendo. Greitai, kažkaip...

Disclosure: I/we have no positions in any stocks mentioned, and no plans to initiate any positions within the next 72 hours.